Kas yra cukrinis diabetas ir kodėl svarbu anksti jį pastebėti?
Cukrinis diabetas – tai sutrikimas, kai organizmas negamina pakankamai insulino arba tampa jam atsparus, todėl kraujyje kaupiasi gliukozė. Ankstyva stadija dažnai vadinama prediabeto būkle: gliukozė jau aukštesnė nei norma, bet dar nepasiekė oficialios diagnozės ribų. Lietuvos endokrinologų asociacijos duomenimis, maždaug 33 % atvejų diagnozuojama atsitiktinai profilaktiniuose tyrimuose, kai pacientas nejaučia aiškių simptomų. Kuo anksčiau nustatomas gliukozės disbalansas, tuo greičiau galima sustabdyti kraujagyslių, nervų ir inkstų pažeidimus.
Dažniausi pirmieji požymiai, kuriuos lengva ignoruoti
Padidėjęs troškulys ir dažnas šlapinimasis. Jei išgeriamas vandens kiekis staiga padidėja, o naktį tenka keltis į tualetą, tai gali būti hiperglikemijos ženklas.
Nepaaiškinamas nuovargis. Gliukozė nepatenka į ląsteles, todėl energijos lygis krinta net pakankamai pailsėjus.
Staigus svorio svyravimas. Per kelis mėnesius netenkama 3–5 kg be dietos? Organizmas pradeda skaidyti raumenų baltymus energijai.
Lėčiau gyjančios žaizdos ir dažnos infekcijos. Aukštas cukrus sudaro palankią terpę bakterijoms ir lėtina audinių regeneraciją.
Matymo pablogėjimas vakare. Gliukozės perteklius keičia lęšiuko skaidrumą ir sutrikdo fokusavimą.
Rizikos veiksniai, didinantys ankstyvo diabeto tikimybę
• Antsvoris arba BMI > 30
• Vyresnis nei 45 metų amžius
• Sėdimas darbas > 6 val. per dieną
• Aukštas kraujospūdis (> 140/90 mmHg)
• Gestacinis diabetas nėštumo metu
• Šeimos istorija (tėvams ar broliams nustatytas II tipo diabetas)
• Policistinių kiaušidžių sindromas
• Padidėję trigliceridai (> 1,7 mmol/l) ir sumažėjęs „gerasis“ cholesterolis (< 1,0 mmol/l)
Kraujo tyrimai ir namų testai – ką rodo skaičiai?
Nebadausio gliukozė. Nuo 5,6 iki 6,9 mmol/l – prediabetas; ≥ 7,0 mmol/l – cukrinis diabetas.
Glikuotas hemoglobinas (HbA1c). 5,7–6,4 % signalizuoja ankstyvą stadiją, o ≥ 6,5 % patvirtina ligą. Šis rodiklis atspindi vidutinį cukrų per pastarąjį ketvirtį.
Namų gliukometro testas. Jei po 2 val. po pagrindinio valgio rodmuo viršija 8,0 mmol/l daugiau nei du kartus per savaitę, kreipkitės į gydytoją.
Gyvenimo būdo korekcijos pastebėjus įspėjamuosius signalus
Mityba. Subalansuokite plokštę: pusę užpildo nekramtytų daržovių, ketvirtį – baltymai (vištiena, ankštiniai), ketvirtį – sudėtiniai angliavandeniai (grikiai, rudieji ryžiai). Kasdien ribokite pridėtinį cukrų iki 25 g.
Judėjimas. 150 min. vidutinio intensyvumo aktyvumo per savaitę (greitas ėjimas, plaukimas) ir 2 jėgos treniruotės mažina insulino rezistenciją.
Miegas. 7–8 val. kokybiško poilsio reguliuoja hormoną leptiną ir apetito signalus.
Streso valdymas. „Kvadratinis“ kvėpavimas (4-4-4-4) prieš kiekvieną valgį sumažina kortizolį ir cukraus šuolius.
Praktiniai žingsniai, padedantys sekti progresą ir išvengti komplikacijų
• Įsigykite namų gliukometrą ir matuokite cukrų ryte nevalgius bei 2 val. po vakarienės, fiksuodami rezultatus
• Kartą per metus atlikite pilną kraujo lipidų ir kepenų fermentų profilį – jie anksti įspėja apie medžiagų apykaitos sindromą
• Įtraukite 15 min. tempimo arba jogos prieš miegą – pagerins insuliną naktį
• Susiplanuokite gydytojo endokrinologo vizitą kas 12 mėn., net jei simptomai švelnūs
• Apsvarstykite intermittent fasting 14/10 modelį, jei gydytojas neprieštarauja – tyrimai rodo, kad tai mažina nevalgiusio gliukozę 5-8 % per 3 mėn.
