Žemas diastolinis spaudimas nebūtinai visada reiškia ligą, tačiau tai gali būti ženklas, kad širdies ir kraujagyslių sistema negauna pakankamo slėgio tinkamai atlikti savo funkcijas. Toks rodiklis ypač aktualus vyresniems žmonėms, žmonėms su širdies ligomis, hormonų sutrikimais ar patiriantiems stiprų nuovargį. Šiame straipsnyje išsamiai aptariama, ką gali reikšti diastolinis spaudimas 50, kokios priežastys dažniausiai jį lemia, kokius simptomus svarbu atpažinti ir kaip tokiais atvejais elgtis.
Ką reiškia diastolinis spaudimas 50?
Diastolinis spaudimas 50 mmHg laikomas žemesniu nei įprasta rodikliu. Tai reiškia, kad kraujagyslių slėgis širdies atpalaidavimo fazėje yra mažesnis nei įprastai. Kadangi būtent diastolinio spaudimo metu širdis gauna kraują ir deguonį, per žemas rodiklis gali rodyti, jog širdžiai sunkiau dirbti pilnu pajėgumu.
Verta atkreipti dėmesį ir į bendrą kraujospūdžio santykį. Jei sistolinis spaudimas yra normalus ar net šiek tiek padidėjęs (pavyzdžiui, 120–140), o diastolinis – vos 50, atsiranda vadinamasis „platus pulsinis spaudimas“. Tai būklė, kai skirtumas tarp viršutinio ir apatinio rodiklio tampa didesnis nei 60 punktų, o tai gali turėti įtakos kraujagyslių elastingumui ir kraujo tėkmei.
Kokios priežastys gali lemti žemą diastolinį spaudimą?
Priežasčių, kodėl diastolinis spaudimas krenta iki 50, gali būti labai įvairių – nuo visiškai nekenksmingų iki tų, kurios gali reikšti ilgalaikius širdies ar kraujagyslių pokyčius.
1. Dehidratacija. Organizmui trūkstant skysčių, sumažėja cirkuliuojančio kraujo tūris, todėl natūraliai krenta ir kraujospūdis. Tai viena dažniausių priežasčių vasarą, po intensyvaus fizinio krūvio ar viduriavimo.
2. Skydliaukės veiklos pokyčiai. Hipotirozė (per lėta skydliaukės veikla) gali lemti mažesnį širdies ritmą ir sumažėjusį spaudimą.
3. Širdies vožtuvų sutrikimai. Kai kurie širdies vožtuvų pažeidimai gali lemti, kad diastolinis spaudimas nukrenta, o sistolinis išlieka normalus ar padidėjęs. Tai sukuria didelį pulsinių rodmenų skirtumą.
4. Vaistų poveikis. Kai kurie kraujospūdį mažinantys preparatai, diuretikai, antidepresantai ar vaistai nuo aritmijos gali sumažinti diastolinį spaudimą.
5. Anemija. Esant mažam hemoglobino kiekiui, organizmas gauna mažiau deguonies, o širdžiai reikia dirbti intensyviau, kad jį paskirstytų. Tai gali lemti spaudimo pokyčius.
6. Infekcijos ir imuninės reakcijos. Aukšta temperatūra, stiprus uždegimas ar infekcijos gali sukelti staigų kraujospūdžio kritimą.
7. Natūralus senėjimas. Vyresniame amžiuje kraujagyslės praranda elastingumą, todėl diastolinis spaudimas natūraliai mažėja, net jei sistolinis išlieka aukštas.
8. Stresas ir nuovargis. Ilgalaikis nuovargis, miego trūkumas ar didelis emocinis stresas gali laikinai numušti diastolinį spaudimą, nes kraujagyslės reaguoja į nervų sistemos pokyčius.
Kokie simptomai gali pasireikšti, kai diastolinis spaudimas 50?
Nors kai kurie žmonės jaučiasi visiškai gerai net ir su žemu diastoliniu spaudimu, kiti gali pajusti neįprastų ar varginančių simptomų. Svarbiausi, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
Galvos svaigimas ir silpnumas. Tai vienas dažniausių požymių, ypač atsistojus arba greitai pakeitus kūno padėtį.
Nuovargis ir energijos stoka. Mažesnis slėgis kraujagyslėse gali apsunkinti kraujo patekimą į organus, todėl žmogus jaučiasi silpnesnis.
Širdies plakimo pokyčiai. Kartais atsiranda padažnėjęs širdies ritmas, nes organizmas bando kompensuoti sumažėjusį slėgį.
Galvos skausmai. Ypač jei skirtumas tarp sistolinio ir diastolinio spaudimo yra didelis.
Neryškus matymas. Kraujotakos pokyčiai gali trumpam paveikti regėjimą.
Šaltos rankos ir kojos. Žemas spaudimas neretai reiškia, kad periferinės kraujagyslės gauna mažiau kraujo.
Jei šie simptomai kartojasi ar tampa intensyvūs, svarbu į tai reaguoti, nes tai gali būti ženklas, kad organizmui trūksta deguonies arba sutrikusi kraujotaka.
Kada diastolinis spaudimas 50 yra pavojingas?
Žemas diastolinis spaudimas gali būti pavojingas tuomet, kai jis tampa nuolatiniu arba yra susijęs su ryškiais simptomais. Ypač didelę riziką kelia atvejai, kai:
1. Sistolinis spaudimas yra aukštas. Pavyzdžiui, jei matuojate 150/50. Tokia kombinacija gali reikšti kraujagyslių standėjimą ar vožtuvų problemas. Tai dažnai susiję su padidėjusia insulto ir širdies nepakankamumo rizika.
2. Yra stiprūs simptomai – alpimas, dusulys, krūtinės skausmas. Tai ženklai, kad organizmas nebegauna pakankamai kraujo.
3. Žemas spaudimas atsirado staiga ir po stipraus streso, infekcijos arba dehidratacijos. Tokiais atvejais būtina reaguoti greičiau.
4. Žemas diastolinis spaudimas pasireiškia vyresniame amžiuje. Tai padidina riziką, kad širdies raumuo negaus tiek kraujo, kiek jam reikia ramybės metu.
Kaip elgtis, jei diastolinis spaudimas 50?
Jei aparatas rodo 50 mmHg diastolinį spaudimą, svarbu pirmiausia įvertinti bendrą savijautą ir aplinkybes, kuriomis matavote. Kartais tai gali būti laikinas reiškinys, tačiau kartais verta imtis papildomų veiksmų.
1. Pakartokite matavimą. Jei spaudimą matavote po intensyvios veiklos, po karšto dušo ar iškart atsistoję – palaukite 5 minutes ir pamatuokite dar kartą.
2. Išgerkite vandens. Jei spaudimas sumažėjo dėl skysčių trūkumo, paprastas vanduo gali padėti greitai stabilizuoti būklę.
3. Pavalgykite lengvą užkandį. Žemas cukraus kiekis taip pat gali lemti silpnumą ir spaudimo kritimą.
4. Pailsėkite. Atsigulkite ar atsisėskite ir pakelkite kojas aukščiau širdies lygio – tai padeda kraujui grįžti į centrines kraujagysles.
5. Stebėkite spaudimo pokyčius kelias dienas. Jei diastolinis rodiklis nuolat išlieka žemas, tai gali rodyti ilgalaikį organizmo pokytį.
6. Įvertinkite vaistus. Jei vartojate preparatus, galinčius mažinti spaudimą, tokie rodikliai gali būti jų poveikio rezultatas.
7. Atkreipkite dėmesį į simptomus. Jei jaučiate dusulį, didelį silpnumą, krūtinės skausmą, neryškų matymą ar alpimą, tai ženklas, kad reikalingas skubesnis sveikatos įvertinimas.
DUK
Ar diastolinis spaudimas 50 visada reiškia pavojų?
Ne visada. Kai kurie žmonės natūraliai turi žemesnį spaudimą ir jaučiasi puikiai. Pavojus kyla tuomet, kai žemas rodiklis susijęs su simptomais arba su dideliu skirtumu tarp sistolinio ir diastolinio matavimų.
Ką reiškia, jei spaudimas 120/50?
Tai vadinama plačiu pulsiniu spaudimu. Jis gali rodyti kraujagyslių standėjimą, vožtuvų sutrikimus arba organizmo reakciją į stresą ar skysčių trūkumą.
Ar galima pagerinti diastolinį spaudimą mityba?
Taip. Pakankamas skysčių vartojimas, subalansuota mityba, pakankamas druskos kiekis karštą dieną gali padėti stabilizuoti rodiklius, tačiau ilgalaikiai pokyčiai priklauso nuo priežasties.
Ar žemas diastolinis spaudimas pavojingas širdžiai?
Esant labai žemam diastoliniam spaudimui, širdies raumuo gali gauti mažiau kraujo, todėl vyresniems žmonėms tai gali padidinti širdies komplikacijų riziką.
Kada būtina pasikonsultuoti dėl diastolinio spaudimo?
Kai spaudimas žemas ilgą laiką, atsiranda simptomų arba rodiklis ryškiai nukrenta staiga. Taip pat tuomet, kai skirtumas tarp viršutinio ir apatinio spaudimo tampa labai didelis.
Kasdieniai įpročiai, padedantys palaikyti stabilius kraujospūdžio rodiklius
Norint palaikyti stabilų ir sveiką spaudimą, svarbiausia – kasdienė savijauta ir įpročiai. Reguliarus vandens vartojimas, kokybiškas miegas, subalansuoti valgiai, lengvas fizinis aktyvumas ir dėmesys savo kūno siunčiamiems signalams leidžia greičiau pastebėti pokyčius. Stebėdami spaudimą, fiksuodami simptomus ir neleisdami nuovargiui kauptis, lengviau išlaikysite tinkamą kraujotakos balansą. Tokie įpročiai tampa tvirtu pagrindu gerai savijautai, nepriklausomai nuo amžiaus ar dienos ritmo.
