Vidurio Azijos aviganis, dažnai vadinamas alabajumi arba tiesiog „azijatu“, yra viena seniausių ir didingiausių šunų veislių pasaulyje. Pamatę šį milžiną gatvėje ar parodoje, daugelis lieka sužavėti jo ramios jėgos, pasitikėjimo savimi ir neabejotino grožio. Tačiau už mielo, meškiuką primenančio šuniuko išvaizdos slypi tūkstantmečius formavęsis charakteris, skirtas ne žaidimams, o rimtam darbui. Tai nėra tas augintinis, kurį galima įsigyti spontaniškai, pasidavus emocijai ar mados bangai. Sprendimas į savo namus priimti tokį galingą gyvūną reikalauja ne tik finansinių išteklių, bet ir gilaus kinologijos žinių suvokimo, atsakomybės bei fizinio pasirengimo.
Ši veislė išsiskiria ne tik savo fizine jėga, bet ir intelekto ypatybėmis. Skirtingai nei daugelis tarnybinių šunų, kurie laukia žmogaus komandos, Vidurio Azijos aviganis evoliucionavo taip, kad sprendimus priimtų savarankiškai. Tai daro jį neprilygstamu sargu, tačiau kartu ir dideliu iššūkiu nepatyrusiam šeimininkui. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, ką privalu žinoti prieš įsipareigojant šiam nuostabiam, bet sudėtingam gyvūnui.
Istorinės šaknys: kodėl jie tokie, kokie yra?
Norint suprasti „azijato“ elgesį, būtina pažvelgti į jo praeitį. Tai nėra dirbtinai žmogaus sukurta veislė. Vidurio Azijos aviganis yra aborigeninė veislė, kurios formavimąsi lėmė atšiauri gamta ir natūrali atranka. Daugiau nei 4000 metų šie šunys klajojo su klajoklių gentimis nuo Kaspijos jūros iki Kinijos ir nuo Pietų Uralo iki Afganistano.
Jų pagrindinė užduotis buvo saugoti gyvulių bandas nuo plėšrūnų – vilkų, šakalų ir net leopardų, taip pat saugoti šeimininko turtą nuo svetimų žmonių. Išgyvendavo tik stipriausi, protingiausi ir ištvermingiausi individai. Ši tūkstantmetė istorija suformavo šuns psichiką: jis yra teritorinis, itin ištvermingas ir pasižymi energijos taupymo režimu. Tai reiškia, kad šuo gali atrodyti tingus ar mieguistas, tačiau pavojaus akimirką jis reaguoja žaibiškai ir be jokio gailesčio.
Temperamentas: ramybė su paslėpta grėsme
Viena didžiausių klaidų, kurią daro pradedantieji šunų augintojai – lygina Vidurio Azijos aviganį su vokiečių aviganiu ar auksaspalviu retriveriu. Alabajus nėra tas šuo, kuris nuolat ieškos jūsų akių kontakto laukdamas komandos „sėdėti“. Jis yra partneris, o ne tarnas.
- Savarankiškumas: Šie šunys įpratę dirbti vieni, toli nuo šeimininko, todėl patys sprendžia, ar situacija yra pavojinga. Tai reiškia, kad aklas paklusnumas jiems nėra būdingas.
- Dominavimas: Vidurio Azijos aviganiai linkę dominuoti, ypač patinai. Jei šeimininkas neparodys tvirto, bet teisingo lyderio vaidmens, šuo greitai perims vadovavimą į savo letenas.
- Sargumas: Saugoti teritoriją jiems nereikia mokytis – tai yra jų kraujyje. Svarbu suprasti, kad jų sargumas yra aktyvus gynybinis. Jie ne tik loja, bet ir realiai atakuoja, jei pažeidžiamos jų saugomos ribos.
Kam šis šuo tinka, o kam – griežtai ne?
Tai yra kritinis klausimas. Vidurio Azijos aviganis yra nuostabus šeimos draugas ir sargas tinkamose rankose, tačiau gali tapti pavojinga našta netinkamose. Prieš pirkdami šuniuką, sąžiningai įvertinkite savo galimybes.
Šis šuo skirtas jums, jei:
Turite didelę, saugiai aptvertą teritoriją. Turite patirties su dideliais, dominuojančiais šunimis. Esate psichologiškai stabilus, ramus, bet tvirtas žmogus. Turite laiko ir noro užsiimti šuns socializacija nuo pat pirmųjų dienų. Suprantate, kad šuo nėra žaislas ar interjero detalė.
Šis šuo NETINKA jums, jei:
Gyvenate bute (net ir dideliame). Esate pedantiškas dėl švaros (šie šunys gausiai šeriasi, gali seilėtis). Esate choleriško, nervingo būdo arba fiziškai silpnas. Tai jūsų pirmasis šuo. Planuojate šunį laikyti tik grandine pririštą prie būdos be kontakto su šeima.
Auklėjimo ir socializacijos svarba
Vidurio Azijos aviganio auklėjimas prasideda tą pačią minutę, kai jis peržengia jūsų namų slenkstį. Daugelis žmonių mano, kad sarginio šuns nereikia socializuoti, nes jis „taps per geras“. Tai yra pavojingas mitas. Nesocializuotas 70–80 kilogramų sveriantis alabajus yra nevaldomas ginklas.
Socializacija reiškia, kad šuo turi matyti įvairius žmones, kitus gyvūnus, girdėti miesto garsus, važiuoti automobiliu. Jis turi suprasti, kas yra normali gyvenimo tėkmė, kad galėtų atskirti realią grėsmę nuo neutralios situacijos. Pavyzdžiui, atėjęs paštininkas ar svečias neturi būti sudraskytas, jei šeimininkas yra šalia ir leidžia žmogui užeiti.
Dresūroje jėgos metodai yra griežtai draudžiami. Jei bandysite „laužti“ šuns psichiką fizine bausme, jis arba užsidarys savyje, arba, kas labiau tikėtina, subrendęs atsakys agresija. Ryšys turi būti grindžiamas abipuse pagarba ir aiškia hierarchija.
Fizinė priežiūra ir sveikata
Nors tai yra aborigeninė, stiprios sveikatos veislė, gigantiškas dydis lemia tam tikras specifines problemas, kurias būtina žinoti.
- Sąnarių problemos: Kaip ir visi molosų tipo šunys, azijatai kenčia nuo klubo ir alkūnės sąnarių displazijos. Augimo periodu (iki 1,5–2 metų) būtina riboti fizinį krūvį, vengti šuolių ir laiptų, naudoti kokybiškus papildus (chondroitiną, gliukozaminą).
- Mityba: Augantis šuo suėda milžiniškus kiekius maisto. Tačiau svarbu neperšerti, nes antsvoris žaloja sąnarius. Suaugęs šuo ėda stebėtinai nedaug tokio dydžio gyvūnui, tačiau pašaras turi būti aukščiausios kokybės.
- Kailio priežiūra: Jų kailis yra tankus, su storu poplaukiu, pritaikytas ekstremalioms oro sąlygoms. Šėrimosi periodu (pavasarį ir rudenį) kailis slenka gausiai, todėl būtinas dažnas šukavimas. Tačiau maudyti juos reikia retai – jų kailis turi savybę „savaime išsivalyti“.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar Vidurio Azijos aviganiai sutaria su vaikais?
Taip, istoriškai šie šunys gyveno šalia šeimų ir pasižymi didele kantrybe „savo“ vaikams. Jie dažnai globoja mažuosius šeimos narius. Tačiau, dėl savo dydžio, žaisdamas šuo gali netyčia pastumti vaiką. Be to, joks šuo, nepriklausomai nuo veislės, neturėtų būti paliktas su mažais vaikais be suaugusiųjų priežiūros. Svetimiems vaikams šuo gali būti ne toks tolerantiškas, ypač jei jie elgiasi triukšmingai.
Ar šią veislę galima laikyti lauke žiemą?
Ne tik galima, bet ir rekomenduojama. Alabajai turi unikalų kailį, kuris apsaugo juos nuo didelių šalčių. Lietuviškos žiemos jiems yra vienas malonumas. Daug sunkiau jie toleruoja karštį, todėl vasarą būtina užtikrinti pavėsį ir nuolatinį vandens tiekimą. Laikymas šildomose patalpose jiems gali būti netgi žalingas dėl per didelio karščio ir sauso oro.
Ar patinas ir patelė labai skiriasi savo charakteriu?
Taip, skirtumas yra ryškus. Patinai yra didesni, įspūdingesni, tiesmukiškesni, bet dažnai ir labiau linkę dominuoti bei „aiškintis santykius“ su kitais patinais. Kalės yra šiek tiek mažesnės, bet dažnai budresnės, „aštresnio“ proto ir gudresnės. Jos reaguoja į pavojų greičiau, bet veikia atsargiau. Pradedantiesiems dažnai rekomenduojama rinktis kalytę, nes su ja gali būti lengviau susitarti dėl hierarchijos.
Kiek kainuoja išlaikyti tokį šunį?
Šuns įsigijimo kaina yra tik maža dalis išlaidų. Didžiausios išlaidos tenka kokybiškam maistui (super premium klasės sausas maistas arba RAW mityba), veterinarinei priežiūrai (vaistai nuo erkių ir kirmėlių dideliems šunims kainuoja brangiai) bei dresūros pamokoms. Taip pat reikės investuoti į tvirtą tvorą ir voljerą.
Atsakingas veisėjo pasirinkimas ir pasiruošimas
Jei perskaitę visus įspėjimus vis dar esate tikri, kad Vidurio Azijos aviganis yra jūsų svajonių šuo, kitas žingsnis – tinkamo veislyno paieška. Tai yra bene svarbiausias etapas. Niekada nepirkite tokio šuns iš „bagažinės“ turguje ar pagal skelbimą „be dokumentų“. Dokumentai šiuo atveju reikalingi ne parodoms, o kaip garantija dėl šuns psichikos stabilumo ir sveikatos.
Geras veisėjas jums ne tik parduos šuniuką, bet ir:
- Parodys šuniukų tėvus (būtinai atkreipkite dėmesį į jų elgesį – jie turi būti adekvatūs).
- Pateiks tėvų sveikatos tyrimus (ypač dėl displazijos).
- Klausinės jūsų apie gyvenimo sąlygas ir patirtį (jei veisėjas nieko neklausia, o tik nori parduoti – bėkite).
- Konsultuos jus auginimo klausimais visą šuns gyvenimą.
Prieš parsiveždami naująjį šeimos narį, paruoškite namus. Tvora turi būti aukšta ir tvirta, be plyšių. Pasiruoškite voljerą su apšiltinta būda, kur šuo galėtų pailsėti arba būti uždarytas atvykus svečiams. Ir svarbiausia – nusiteikite ilgam, kantrybės reikalaujančiam, bet be galo prasmingam darbui auginant ištikimiausią ir galingiausią savo gyvenimo sargą.
