Kiekvienas sodininkas, nesvarbu, ar prižiūrintis didžiulį sodą, ar tik nedidelį daržą už namo, anksčiau ar vėliau susiduria su organinių atliekų klausimu. Nupjauta žolė, rudeniniai lapai, virtuvės atliekos – visa tai dažnai keliauja į buitinių atliekų konteinerius, nors galėtų tapti vertingiausia trąša jūsų augalams. Sprendimas pasigaminti komposto dėžę savarankiškai yra ne tik būdas sutaupyti nemenką sumą, kurią išleistumėte pirkdami plastikinį konteinerį prekybos centre, bet ir puiki galimybė prisidėti prie tvaresnės aplinkos kūrimo. Be to, savos gamybos dėžė gali būti pritaikyta tiksliai jūsų turimai erdvei ir poreikiams, o jos sukalimas, naudojant paprasčiausius įrankius ir pigias medžiagas, neužims daugiau nei pusdienio. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kaip be didelių investicijų susikurti efektyvią kompostavimo sistemą.
Kodėl verta rinktis medinę konstrukciją?
Nors parduotuvėse gausu plastikinių kompostavimo talpų, medinė, savarankiškai pagaminta dėžė turi keletą esminių pranašumų. Visų pirma, tai yra natūrali ventiliacija. Mediena, ypač jei konstrukcijoje paliekami tarpai, leidžia orui laisvai cirkuliuoti. Deguonis yra kritiškai svarbus elementas aerobiniams bakterijų procesams, kurie ir paverčia atliekas trąšomis. Plastikinėse uždarose talpose dažnai pritrūksta oro, todėl turinys pradeda rūgti, skleisti nemalonų kvapą ir pūti, užuot kompostavęsis.
Antra, mediena pasižymi geresnėmis termoizoliacinėmis savybėmis nei plonas plastikas. Tai reiškia, kad vėsesnėmis naktimis krūva ilgiau išlaiko šilumą, kurią generuoja mikroorganizmai, todėl irimo procesas nenutrūksta. Galiausiai, estetinis vaizdas – natūrali medinė dėžė kur kas geriau įsilieja į sodo kraštovaizdį nei ryškus plastikinis objektas.
Tinkamiausios vietos parinkimas sklype
Prieš griebiantis įrankių, būtina rasti idealią vietą būsimai dėžei. Tai strateginis sprendimas, nuo kurio priklausys, ar kompostavimas bus sėkmingas ir patogus.
- Pagrindas: Dėžė privalo stovėti tiesiai ant žemės (dirvožemio arba žolės). Jokiu būdu nestatykite jos ant betono, trinkelių ar asfalto. Tiesioginis kontaktas su žeme leidžia sliekams, vabzdžiams ir kitiems naudingiems organizmams patekti į krūvą ir atlikti savo darbą. Taip pat tai užtikrina drenažą – perteklinė drėgmė turi lengvai nutekėti.
- Šešėlis ir saulė: Geriausia vieta – dalinis pavėsis. Tiesioginė vasaros saulė gali per greitai išdžiovinti kompostą, todėl sustos irimo procesas ir reikės dažnai laistyti. Visiškas pavėsis irgi nėra idealus, nes pavasarį ir rudenį krūvai gali trūkti šilumos. Vieta po dideliu medžiu dažniausiai yra optimalus pasirinkimas.
- Atstumas: Raskite „aukso vidurį”. Dėžė neturėtų būti tiesiai po miegamojo langu ar prie pat terasos, tačiau ji neturi būti ir tolimiausiame sodo kampe. Jei kiekvieną kartą nešdami virtuvės atliekas turėsite eiti per visą sklypą, ypač lietingu oru, motyvacija rūšiuoti greitai dings.
Pigiausias ir populiariausias būdas: dėžė iš medinių palečių
Tai neabejotinai pats ekonomiškiausias būdas. Medinės paletės dažnai atiduodamos nemokamai arba parduodamos už simbolinę kainą statybviečių ar logistikos įmonių. Standartinės paletės dydis puikiai tinka – ji sudaro maždaug 1 kubinio metro tūrį, kas yra idealu karščiui komposto viduje palaikyti.
Jums reikės:
- 4 vienodo dydžio medinių palečių (geriausia be didelių tarpų arba termiškai apdorotų, pažymėtų HT ženklu).
- Vielos, tvirtų plastikinių suveržėjų (liaudiškai vadinamų „tripsiukais”) arba ilgų medvaržčių.
- Atsuktuvo (jei naudosite varžtus) arba replių (jei naudosite vielą).
- Vyrių ir kabliuko (jei norite daryti atidaromas dureles).
Gamybos eiga:
- Pagrindo paruošimas: Išlyginkite žemės plotą, kur stovės dėžė. Kad pagerintumėte oro cirkuliaciją iš apačios, galite padėti keletą plytų kampuose, ant kurių remsis paletės, tačiau tai nėra būtina.
- Sienų formavimas: Pastatykite vieną paletę vertikaliai (tai bus galinė sienelė). Prie jos stačiu kampu pridėkite antrą paletę. Jei naudojate medvaržčius, susukite juos į tvirtus palečių blokus (kaladėles). Jei naudojate vielą ar suveržėjus, tvirtai suriškite viršuje ir apačioje.
- Konstrukcijos užbaigimas: Pritvirtinkite trečiąją paletę, suformuodami „U” raidės formos konstrukciją. Įsitikinkite, kad viskas stovi stabiliai ir nesvyruoja.
- Priekinė dalis: Ketvirtoji paletė bus priekinė siena. Ją galite pritvirtinti stacionariai, tačiau tai apsunkins komposto vartymą ir išėmimą. Geriausia ją pritvirtinti tik viename šone su vyriais (kad atsidarytų kaip varteliai) arba tiesiog pririšti viela, kurią, prireikus išimti kompostą, būtų lengva nukirpti.
- Papildomas žingsnis – tinklas: Jei palečių lentos yra su dideliais tarpais ir bijote, kad turinys kris lauk, vidinę pusę galite iškalti pigiu vištidės tinklu (šešiakampiu vielos tinklu).
Trijų skyrių sistema – pažengusiems
Jei turite daugiau vietos ir norite dirbti kaip profesionalas, statykite ne vieną, o tris sujungtas dėžes iš eilės (tam reikės 7 palečių). Ši sistema veikia konvejerio principu:
1. Į pirmąją dėžę kraunate šviežias atliekas.
2. Kai ji prisipildo, turinį perverčiate į antrąją dėžę. Čia masė bręsta, vėdinasi ir kaista.
3. Į trečiąją dėžę perkeliate jau beveik subrendusį kompostą galutiniam susigulėjimui, o iš jos vėliau imate paruoštą trąšą.
Toks metodas užtikrina nuolatinį komposto tiekimą ir palengvina masės vartymą (aeravimą).
Ką dėti ir ko nedėti į komposto dėžę?
Sėkmingo kompostavimo paslaptis slypi balanse tarp azoto (žaliųjų atliekų) ir anglies (rudųjų atliekų). Santykis turėtų būti maždaug 1:2 arba 1:3 anglies naudai.
Žaliosios atliekos (Azoto šaltinis):
- Nupjauta žolė (tik ne per storu sluoksniu, kad nepradėtų rūgti).
- Vaisių ir daržovių lupenos, graužtuka.
- Kavos tirščiai ir arbatos pakeliai (be plastikinių segtukų).
- Nuvytusios gėlės, piktžolės (tik be subrendusių sėklų!).
Rudosios atliekos (Anglies šaltinis):
- Nukritę medžių lapai.
- Smulkintos šakos.
- Pjuvenos (tik iš neapdorotos medienos).
- Kiaušinių dėklai, kartonas, popieriniai rankšluosčiai (susmulkinti).
- Šiaudai ar šienas.
Griežtai draudžiama mesti: mėsą, žuvį, kaulus, pieno produktus (pritraukia graužikus), sergančius augalus (ligos gali išlikti), naminių gyvūnų (šunų, kačių) išmatas, riebalus bei aliejų.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar komposto dėžė skleis blogą kvapą?
Tinkamai prižiūrima komposto krūva neturi smirdėti. Ji turi kvepėti miško žeme. Nemalonus, pūvantį kiaušinį ar amoniaką primenantis kvapas atsiranda tada, kai krūvoje trūksta deguonies (vyksta anaerobinis procesas) arba yra per daug drėgmės ir žaliųjų atliekų. Tokiu atveju reikia įmaišyti daugiau „rudųjų” medžiagų (lapų, kartono) ir gerai permaišyti krūvą.
Kiek laiko užtrunka pasigaminti kompostą?
Tai priklauso nuo metų laiko, temperatūros ir priežiūros. „Šaltuoju būdu” (tik kraunant ir nieko nedarant) procesas gali užtrukti nuo 1 iki 2 metų. Aktyviai prižiūrint (smulkinant atliekas, reguliariai vartant, palaikant drėgmę), kompostas gali būti paruoštas per 3–6 mėnesius. Vasarą procesai vyksta greičiau nei žiemą.
Ar reikia dėti sliekų?
Jei dėžė stovi tiesiai ant žemės, vietiniai sliekai patys ją susiras. Tačiau norint pagreitinti procesą, galima įsigyti specialių Kalifornijos sliekų, kurie organines atliekas skaido daug greičiau nei paprasti lietaus sliekai.
Kaip žinoti, ar drėgmės lygis tinkamas?
Paimkite saują komposto (mūvėkite pirštines) ir suspauskite. Masė turi būti drėgna kaip išgręžta kempinė. Jei bėga vanduo – per šlapia. Jei subyra ir dulkėta – per sausa, reikia palaistyti.
Kaip prižiūrėti ir naudoti subrendusį kompostą
Pastačius dėžę, darbas nesibaigia. Norint gauti kokybišką „juodąjį auksą”, reikia reguliariai rūpintis krūva. Svarbiausia taisyklė – aeracija. Bent kartą per porą savaičių (aktyviuoju sezonu) paimkite šakes ir perverskite krūvą, sumaišydami išorinius sluoksnius su vidiniais. Tai suaktyvina bakterijų veiklą ir pakelia temperatūrą.
Taip pat stebėkite sluoksniavimą. Niekada nemeskite didelio kiekio vienos rūšies atliekų (pvz., viso kalno nupjautos žolės). Maišykite žolę su lapais ar smulkintu popieriumi. Pradėdami naują krūvą, pačiame dugne visada paklokite stambesnių šakų sluoksnį – tai veiks kaip drenažas ir leis orui patekti iš apačios.
Kai kompostas tampa tamsus, birus ir kvepia žeme, o pradinės atliekos (bulvių lupenos ar lapai) yra nebeatpažįstamos, jis paruoštas naudojimui. Šį mišinį galite įterpti į dirvą prieš sodinimą, naudoti kaip mulčią aplink medžius ir krūmus (tai sulaikys drėgmę ir neleis augti piktžolėms) arba sumaišyti su daržo žeme ir naudoti kambarinių gėlių persodinimui. Tai pati geriausia, subalansuota ir nieko nekainuojanti dovana jūsų augalams, kurią pasigaminote patys.
