Kremavimas vis dažniau pasirenkamas šeimų, kurios ieško santūresnio, paprastesnio arba velionio valią atitinkančio atsisveikinimo būdo. Nors anksčiau Lietuvoje buvo įprasta laidoti kūną karste, požiūris pamažu keičiasi. Žmonės daugiau kalbasi apie savo paskutinę valią, domisi skirtingomis laidojimo galimybėmis ir sprendimą priima atsižvelgdami ne tik į tradicijas, bet ir į šeimos aplinkybes.
Netekties metu artimiesiems tenka greitai spręsti daugybę praktinių klausimų. Dėl to pravartu iš anksto žinoti, kaip vyksta kremavimo procesas, kokių dokumentų reikia ir kaip galima surengti prasmingą atsisveikinimą.
Nuo ko prasideda kremavimo organizavimas?
Pirmiausia artimieji turi kreiptis į pasirinktus laidojimo namus. Jų darbuotojai paima mirusiojo palaikus iš namų, gydymo įstaigos ar kitos vietos, pasirūpina jų laikymu ir paaiškina tolesnę tvarką. Šiame etape taip pat aptariama, ar prieš kremavimą bus rengiamos šermenys, kiek laiko truks atsisveikinimas ir kada urna galės būti perduota šeimai.
Kremavimo negalima atlikti neturint mirtį patvirtinančių dokumentų. Įprastai reikalingas medicininis mirties liudijimas, mirusiojo asmens dokumentas ir kremavimą užsakančio žmogaus duomenys. Jeigu mirties aplinkybės tiriamos arba atliekama teismo medicinos ekspertizė, procedūra gali būti organizuojama tik gavus atsakingų institucijų leidimą.
Artimiesiems nebūtina visų dokumentų tvarkyti savarankiškai. Laidojimo paslaugų bendrovė gali perimti didžiąją dalį organizacinių darbų, todėl šeimai lieka mažiau skambučių, kelionių ir neaiškių formalumų.
Ar būtina atsisveikinti prieš kremavimą?
Kremavimas Kaune nereiškia, kad šeima turi atsisakyti tradicinių šermenų. Priešingai, atsisveikinimas gali vykti taip, kaip artimiesiems atrodo prasmingiausia. Vienos šeimos renkasi įprastą šarvojimą karste, kitos organizuoja trumpą ir uždarą ceremoniją tik artimiausiems žmonėms. Galimas ir atsisveikinimas po kremavimo, kai šarvojimo salėje pastatoma urna, velionio nuotrauka, gėlės ir asmeniniai daiktai.
Sprendimas priklauso nuo šeimos tradicijų, religinių įsitikinimų ir mirusiojo pageidavimų. Jeigu žmogus dar būdamas gyvas aiškiai pasakė, kokio atsisveikinimo norėtų, jo valia turėtų tapti pagrindiniu orientyru. Kai tokio pokalbio nebuvo, artimiesiems verta ramiai susitarti ir pasirinkti būdą, kuris padėtų išgyventi netektį.
Vis dažniau atsisakoma ilgų šermenų ir pasirenkamas kelių valandų atsisveikinimas, tačiau tai nėra privaloma taisyklė. Svarbiausia ne ceremonijos trukmė, o galimybė susirinkti, pabūti kartu ir oriai palydėti mirusįjį.
Kaip vyksta pats procesas?
Prieš kremavimą mirusiojo tapatybė ir dokumentai kruopščiai patikrinami. Palaikai į krematoriumą perduodami specialiame kremuoti pritaikytame karste. Į jį negalima dėti daiktų, kurie degdami galėtų sprogti, išskirti pavojingas medžiagas ar sugadinti įrangą. Ypatingą dėmesį reikia skirti širdies stimuliatoriams ir kitiems elektroniniams medicinos prietaisams. Apie juos būtina iš anksto informuoti laidojimo paslaugų darbuotojus. Papuošalai, sentimentalūs daiktai ar kitos šeimai svarbios vertybės taip pat turėtų būti nuimtos prieš perduodant palaikus.
Po procedūros kremuoti palaikai surenkami ir supilami į specialią kapsulę arba pasirinktą urną. Ji perduodama atsakingam artimajam arba laidojimo bendrovei, kuri organizuoja tolesnį atsisveikinimą ir laidojimą.
paskutineakimirka.lt nuotrauka
Kiek laiko tenka laukti?
Bendras terminas priklauso ne vien nuo krematoriumo užimtumo. Laiko reikia dokumentams sutvarkyti, palaikams paruošti, transportui suderinti ir pačiai procedūrai atlikti. Jeigu visi dokumentai pateikiami laiku ir nėra papildomo tyrimo, procesas paprastai vyksta sklandžiai. Tikslią urnos perdavimo datą geriausia derinti tik tada, kai krematoriumas patvirtina priėmimo laiką. Skubant suplanuoti laidotuves dar neturint šio patvirtinimo gali tekti keisti ceremonijos laiką, informuoti svečius ar pratęsti salės nuomą. Patyrę laidojimo organizatoriai paprastai iš anksto įvertina realius terminus ir padeda suderinti visas proceso dalis. Tai ypač svarbu, kai į atsisveikinimą planuoja atvykti kitame mieste ar užsienyje gyvenantys artimieji.
Nuo ko priklauso paslaugų kaina?
Galutinę sumą sudaro ne tik pati kremavimo procedūra. Kainai įtakos turi palaikų paėmimas ir laikymas, jų paruošimas, transportavimas, kremuoti skirtas karstas, urna, šarvojimo salė ir pasirinkta ceremonija. Papildomai gali kainuoti gėlės, muzikinis palydėjimas, dokumentų tvarkymas, mirusiojo apranga bei kitos individualios paslaugos. Lyginant pasiūlymus svarbu žiūrėti ne tik į bendrą kainą, bet ir į tai, kas į ją įskaičiuota. Mažesnė pradinė suma nebūtinai reiškia mažesnes galutines išlaidas. Patikimas paslaugų teikėjas turėtų pateikti aiškią sąmatą ir iš anksto paaiškinti, kokiais atvejais kaina galėtų keistis.
Kur galima laidoti urną?
Urna gali būti laidojama šeimos kapavietėje, naujoje kapo vietoje arba kolumbariumo nišoje. Konkretus pasirinkimas priklauso nuo šeimos poreikių, turimos kapavietės ir pasirinktų kapinių taisyklių. Kolumbariumas dažnai pasirenkamas dėl paprastesnės priežiūros. Artimiesiems nereikia įrengti tradicinio kapo, sodinti augalų ar reguliariai tvarkyti didesnio ploto. Vis dėlto daliai šeimų svarbi tradicinė kapavietė, kuri tampa aiškia susitikimo ir atminimo vieta.
Sprendimo nereikėtų priimti vien dėl aplinkinių nuomonės. Vienoms šeimoms artimesnis tradicinis laidojimas, kitoms – nedidelė kolumbariumo niša ir santūri atminimo lentelė. Abu pasirinkimai leidžia oriai išsaugoti mirusiojo atminimą.
