Kodėl augalai kenčia nuo šalčio?
Šaltis ne tik sustabdo augalų augimą, bet ir gali pažeisti jų audinius. Vanduo augalo ląstelėse užšąla, kristalai pažeidžia struktūrą, o pavasarį tokie augalai sunkiai atsigauna. Net jei jie neiššąla visiškai, sumažėja žydėjimas ir derlius. Jauni daigai, šilumamėgiai augalai (pomidorai, paprikos, agurkai) ir nesukietėję daugiamečiai augalai yra jautriausi šalčiui. Todėl būtina imtis prevencinių priemonių dar prieš paspaudžiant šalčiui.
Mulčiavimas – pirmoji apsaugos linija
Mulčias veikia kaip izoliacinis sluoksnis, saugantis šaknis nuo užšalimo. Tai viena paprasčiausių ir efektyviausių priemonių. Naudojant šiaudus, lapus, spyglius ar specialų žievės mulčią, galima išlaikyti dirvos drėgmę, reguliuoti temperatūrą ir sumažinti piktžolių augimą.
Mulčiuoti reikia rudens pabaigoje, kai temperatūra stabiliai nukrenta, bet žemė dar nėra įšalusi. Ypač svarbu mulčiuoti rožes, jaunus vaismedžius, braškes bei gėlių lysves. Mulčio sluoksnis turėtų siekti 5–10 cm, tačiau reikia nepersistengti – per storas sluoksnis gali skatinti puvimą.
Priedengimas: audiniai, agroplėvelė ir natūralios priemonės
Priedengimas yra antra pagal svarbą priemonė. Ypač dažnai naudojama agroplėvelė, kuri ne tik apsaugo nuo šalčio, bet ir praleidžia šviesą bei orą. Ji yra lengva, patogi naudoti, o tinkamai pritvirtinus – atspari vėjui. Be agroplėvelės galima naudoti šiaudų kilimus, senus paklotus ar net specialias augalų priedangas.
Priedengti reikia ne tik daržovių daigus, bet ir jaunus vaismedžius bei krūmus. Jų kamienai gali būti aprišti džiuto audiniu arba specialia apsaugine medžiaga, kad nebūtų pažeisti šalčio ir saulės. Tokia dviguba apsauga padeda išvengti kamieno įtrūkimų.
Šiltnamiai – ilgesniam sezonui
Šiltnamis – tai patikimiausia augalų apsauga nuo šalčio, ypač tiems, kurie mėgsta auginti šilumamėgius augalus. Net paprastas plėvelinis šiltnamis gali palaikyti keletu laipsnių aukštesnę temperatūrą nei lauke. Stikliniai arba polikarbonatiniai šiltnamiai dar efektyvesni, nes geriau išlaiko šilumą.
Rudens pabaigoje šiltnamį rekomenduojama papildomai apšiltinti, pavyzdžiui, dėti šiaudų ryšulius prie sienų ar naudoti dvigubą plėvelę. Žiemą šiltnamyje galima laikyti ne tik daržoves, bet ir jautresnius dekoratyvinius augalus vazonuose. Svarbiausia užtikrinti tinkamą vėdinimą, kad neatsirastų perteklinės drėgmės ir pelėsio.
Dažniausios klaidos saugant augalus
- Per anksti ar per vėlai uždėtas mulčias.
- Per storas mulčio sluoksnis, skatinantis augalų puvimą.
- Pernelyg sandarus priedengimas, neleidžiantis augalui kvėpuoti.
- Netinkamų medžiagų (plastiko, kuris nepraleidžia oro) naudojimas.
- Šiltnamio nevėdinimas žiemą, dėl kurio kaupiasi drėgmė ir vystosi grybelinės ligos.
DUK: dažniausiai užduodami klausimai
Kada geriausia pradėti mulčiuoti?
Mulčiuoti rekomenduojama tada, kai žemė dar neįšalusi, bet oro temperatūra jau nukritusi žemiau 5 °C. Tai dažniausiai būna vėlyvą rudenį.
Kokias medžiagas geriausia naudoti mulčiavimui?
Natūralios medžiagos – šiaudai, žievė, pjuvenos, spygliuočių šakos. Jos ne tik apsaugo nuo šalčio, bet ir praturtina dirvą.
Ar agroplėvelė gali pakenkti augalams?
Jeigu naudojama tinkamai, agroplėvelė augalams nepakenks. Svarbu ją pritvirtinti taip, kad nesusidarytų kondensatas ir neatsirastų puvimo židinių.
Ar reikia dengti visus augalus?
Ne, tik jautriausius šalčiui: jauni daigai, rožės, šilumamėgės daržovės, nesukietėję medeliai bei krūmai.
Kokį šiltnamį rinktis, jei noriu apsaugoti augalus žiemą?
Ilgalaikei apsaugai geriausias pasirinkimas yra polikarbonatinis šiltnamis – jis gerai izoliuoja šilumą ir yra tvirtas. Paprastas plėvelinis šiltnamis labiau tinka pavasario-vasaros sezonui.
Šalčio išbandymus įveikę augalai
Kai kurie augalai po žiemos tampa dar stipresni, jei buvo tinkamai apsaugoti. Tai galioja ne tik vaismedžiams, bet ir daugiametėms gėlėms. Kruopščiai prižiūrėtas sodas pavasarį atsidėkoja vešlia žaluma, gausiu žydėjimu ir sveikais derliais. Todėl pasirūpinus augalais rudenį ar žiemą, galima būti ramiems, kad pavasarį jie džiugins akį ir suteiks gausų derlių.
