Garbanotieji bišonai neabejotinai yra vieni žaviausių ir nenuobodžiausių kompanionų, kurių debesis primenantis sniego baltumo kailis traukia praeivių akis. Nors ši veislė dažnai giriama dėl to, kad beveik nesišeria ir yra puikus pasirinkimas alergiškiems žmonėms, realybė tokia, jog šis išskirtinis kailis reikalauja ypač daug dėmesio ir specifinių žinių. Tinkama bišono priežiūra namuose nėra tik estetinė užgaida – tai gyvybiškai svarbi jūsų augintinio sveikatos ir geros savijautos dalis. Veterinarai ir profesionalūs šunų kirpėjai vieningai sutaria, kad nepriekaištinga garbanotojo bišono išvaizda yra kasdienio, nuoseklaus ir teisingo darbo rezultatas.
Šių šunų kailis yra dvisluoksnis: jį sudaro minkšta, tanki povelnė ir šiurkštesni, garbanoti dengiamieji plaukai. Ši struktūra lemia, kad iškritę plaukai nenukrenta ant žemės, o įsipainioja kailyje. Laiku jų nepašalinus, pradeda formuotis kaltūnai. Kaltūnai ne tik tempia odą ir kelia šuniui didžiulį diskomfortą ar net skausmą, bet ir riboja oro cirkuliaciją, todėl po jais greitai atsiranda palankios sąlygos bakterijoms, grybeliams bei odos infekcijoms vystytis. Norint to išvengti, būtina sukurti griežtą ir šuniui malonią grožio rutiną namuose, pradedant nuo kasdienio šukavimo ir baigiant tinkama higienos procedūrų seka.
Kasdienė kailio šukavimo rutina ir būtiniausi įrankiai
Kad garbanotojo bišono kailis atrodytų tarsi pūkas, jį būtina šukuoti bent tris ar keturis kartus per savaitę, o idealiu atveju – kasdien. Paviršutinis šukavimas glostant kailį iš viršaus neduos jokios naudos, nes kaltūnai formuojasi arčiausiai odos. Todėl veterinarai ir kirpėjai rekomenduoja naudoti techniką, vadinamą šukavimu sruogomis.
Norint kokybiškai iššukuoti bišoną, jums prireiks dviejų pagrindinių įrankių: kokybiško šepečio su sulenktais metaliniais dantukais (angl. slicker brush) ir tvirtų metalinių šukų, kurios turi ir tankius, ir retesnius dantukus. Šukavimo procesas turėtų atrodyti taip:
- Pasiruošimas: Paguldykite šunį ant šono patogioje, gerai apšviestoje vietoje. Niekada nešukuokite visiškai sauso kailio – prieš pradedant, kailį lengvai apipurkškite specialiu šunims skirtu drėkinamuoju purškikliu, kad plaukai taptų elastingesni ir nelūžinėtų.
- Sruogų atskyrimas: Pradėkite nuo kojų apačios. Viena ranka pakelkite kailį į viršų, o kita ranka, naudodami šepetį, braukite žemyn nedidelę sruogą, kol aiškiai pamatysite šuns odą.
- Sluoksniavimas: Po truputį judėkite į viršų, šukuodami kailį sluoksnis po sluoksnio nuo pat šaknų. Svarbu įsitikinti, kad šepetys pasiekia odą, tačiau judesiai turi būti švelnūs, kad jos nesubraižytumėte.
- Patikrinimas šukomis: Iššukavę visą zoną šepečiu, perbraukite kailį metalinėmis šukomis. Jei šukos stringa, toje vietoje vis dar yra susikaupusių kaltūnų, kuriuos reikia atsargiai išnarplioti, o ne rauti per jėgą.
Maudynių taisyklės ir veterinarų rekomenduojama kosmetika
Garbanotuosius bišonus rekomenduojama maudyti kas 2–4 savaites, priklausomai nuo jų gyvenimo būdo ir kailio ilgio. Per dažnas maudymas gali išsausinti jautrią šuns odą, o per retas – lemia purvo ir riebalų sankaupas, kurios skatina kaltūnų susidarymą. Labai svarbu naudoti tik šunims skirtą, profesionalią kosmetiką, kurios pH atitinka šuns odos pH lygį. Žmonėms skirti šampūnai bišonams yra griežtai draudžiami, nes jie gali sukelti stiprias alergijas, pleiskanojimą ir odos pažeidimus.
Veterinarai pataria maudant bišonus naudoti dviejų etapų plovimą:
- Pirmasis plovimas: Naudokite giliai valantį šampūną, kuris pašalina susikaupusį purvą, dulkes ir kosmetikos likučius.
- Antrasis plovimas: Naudokite balinantį šampūną, praturtintą optiniais balikliais (be agresyvių cheminių balinimo medžiagų), arba drėkinantį šampūną, jei kailis linkęs sausėti.
- Kondicionavimas: Tai privalomas žingsnis po kiekvieno plovimo šampūnu. Kondicionierius uždaro plauko žvynelius, suteikia kailiui elastingumo ir padeda išvengti vėlesnio vėlimosi.
Pats svarbiausias maudynių etapas – džiovinimas. Niekada nepalikite garbanotojo bišono džiūti natūraliai kambario temperatūroje. Dėl tankios povelnės kailis džiūsta labai ilgai, o drėgmė, užsilaikiusi prie odos, sukuria idealią terpę mielių grybelio (Malassezia) dauginimuisi, kas sukelia stiprų odos niežėjimą ir nemalonų kvapą. Kailį būtina visiškai išdžiovinti plaukų džiovintuvu (nustačius vėsią arba drungną srovę), tuo pačiu metu nuolat šukuojant jį šepečiu, kad plaukai išsitiestų ir įgautų purumo.
Ašarojančios akys ir snukučio priežiūra: kaip išvengti rudų dėmių
Viena iš labiausiai erzinančių garbanotųjų bišonų savininkų problemų yra rudos ar rausvos spalvos dėmės aplink akis ir snukutį. Veterinarai aiškina, kad šias dėmes sukelia ašarose ir seilėse esanti medžiaga – porfirinas. Kai porfirinas patenka ant balto kailio ir reaguoja su šviesa bei deguonimi, jis oksiduojasi ir nudažo plaukus tamsia spalva. Drėgna terpė po akimis taip pat yra palanki vieta daugintis bakterijoms ir grybeliui, kurie spalvą gali paversti dar intensyvesne.
Norint to išvengti, būtina kasdienė veido higiena. Akis reikėtų kasdien valyti specialiais veterinariniais akių valikliais arba steriliu fiziologiniu tirpalu. Valymui geriausia naudoti minkštus medvilninius diskelius. Taip pat labai svarbu, kad plaukai aplink akis būtų reguliariai trumpinami, jog jie nedirgintų akies ragenos ir neskatintų gausesnio ašarojimo.
Rudų dėmių atsiradimui įtakos turi ir geriamasis vanduo bei dubenėliai. Veterinarai pataria bišonams duoti tik filtruotą vandenį ir vengti plastikinių dubenėlių, nes plastike greitai atsiranda mikroįtrūkimų, kuriuose kaupiasi bakterijos. Rinkitės aukštos kokybės nerūdijančio plieno arba keraminius dubenėlius ir juos plaukite po kiekvieno maitinimo.
Ausų, nagų ir pėdučių higienos svarba
Bišonų ausys yra nulėpusios, apaugusios tankiu kailiu ir menkai vėdinamos, todėl jos yra imlios infekcijoms ir ausų erkutėms. Kailis dažnai auga ir pačios ausies kanalo viduje. Dauguma veterinarų rekomenduoja ausų kanaluose augančius plaukus labai atsargiai išpešti, kad būtų užtikrinta geresnė oro cirkuliacija, tačiau tai daryti reikia itin švelniai, kartais naudojant specialią ausų pudrą, kuri palengvina pešimą ir mažina skausmą. Po to ausis reikėtų išvalyti specialiu valikliu, kuris tirpdo sierą.
Nagai turi būti kerpami kas 3–4 savaites. Per ilgi nagai ne tik kelia diskomfortą vaikštant, bet ir ilgainiui deformuoja šuns letenos formą bei sukelia sąnarių problemas. Kadangi bišonų nagai dažniausiai yra balti, nukirpti juos gana paprasta, nes aiškiai matosi rausva nago dalis (gyvuonis), kurios negalima pažeisti.
Pėdutės taip pat reikalauja dėmesio. Plaukus tarp letenų pagalvėlių reikia reguliariai išskusti. Ilgi plaukai tarp pėdučių tampa slidūs, šuo gali lengvai paslysti ant kietų grindų ir patirti traumą. Be to, ilgame pėdučių kailyje lauke prisikabina purvas, sniegas ar net pavojingos druskos žiemą, kurios gali sukelti rimtus pėdučių odos nudegimus.
Mitybos ir papildų įtaka kailio kokybei
Gražus kailis auga iš vidaus, todėl išorinės priežiūros priemonės bus bevertės, jei bišonas negaus pilnavertės mitybos. Šuns oda yra didžiausias jo organas, o netinkama mityba pirmiausia atsispindi prastoje kailio būklėje – plaukai tampa lūžinėjantys, praranda blizgesį, oda pleiskanoja, o šuo pradeda nuolat kasytis.
Balti šunys dažnai būna jautresni tam tikriems baltymų šaltiniams, ypač vištienai ar jautienai, kurie gali sukelti alergines reakcijas. Veterinarai baltakailiams šunims dažnai siūlo rinktis hipoalerginį maistą, kurio pagrindą sudaro balta žuvis, lašiša arba ėriena. Ypatingai svarbu, kad šuns dietoje netrūktų Omega-3 ir Omega-6 riebalų rūgščių, kurios drėkina odą iš vidaus, stiprina plauko folikulą ir mažina uždegiminius procesus organizme.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į maiste esančius priedus. Venkite pašarų, kuriuose gausu dirbtinių dažiklių (tokių kaip raudonieji ar geltonieji maisto dažai) – jie tiesiogiai veikia ašarų ir seilių spalvą, todėl kailis aplink snukutį ir letenas gali įgauti nepageidaujamus atspalvius. Jei bišono racionas yra subalansuotas, papildomų vitaminų dažniausiai nereikia, tačiau po ligų ar šėrimosi periodu (nors bišonai beveik nesišeria, plaukas vis tiek palaipsniui atsinaujina), pasitarus su veterinaru, galima naudoti biotino ar cinko papildus.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie bišonų priežiūrą
Kaip dažnai turėčiau vesti savo bišoną pas profesionalų kirpėją?
Nors kasdienė priežiūra namuose yra būtina, profesionalaus kirpėjo paslaugų jums prireiks reguliariai. Idealu lankytis pas šunų kirpėją kas 4–6 savaites. Vizito metu kirpėjas ne tik suteiks bišonui jam būdingą apvalią, pliušinio meškiuko ar debėselio formos šukuoseną, bet ir profesionaliai išmaudys, išdžiovins, išvalys ausis, patrumpins nagus bei pasirūpins higieninėmis zonomis (pilvu, pėdutėmis).
Ar vasarą galima garbanotąjį bišoną nuskusti plikai, kad jam nebūtų per karšta?
Veterinarai griežtai nerekomenduoja skusti garbanotųjų bišonų visiškai trumpai (iki odos) jokiu metų laiku. Šuns dvisluoksnis kailis veikia kaip termoreguliatorius: žiemą jis sulaiko šilumą, o vasarą saugo nuo tiesioginių saulės spindulių ir perkaitimo. Nuskutus kailį plikai, jautri šuns oda tampa neapsaugota nuo saulės nudegimų, o kailio struktūra gali visam laikui pakisti ir tapti dar labiau linkusi veltis. Vasarą pakanka pasirinkti trumpesnį, sportinio tipo kirpimą, paliekant kelis centimetrus kailio apsaugai.
Kodėl mano šuns kailis aplink snukutį ir letenas įgavo rausvą ar rudą atspalvį?
Spalvos pakitimai aplink snukutį dažniausiai atsiranda dėl seilių, maisto likučių ir drėgmės derinio. Kai šuo laižosi pėdutes (tai dažnai daroma dėl alergijos ar streso), porfirinai iš seilių nusėda ant kailio ir jį nudažo. Siekiant to išvengti, būtina sausai nušluostyti šuns snukutį po gėrimo ir valgio, atidžiai stebėti, ar augintinis nelaižo letenų dėl odos sudirgimo, ir reguliariai naudoti specialius kailio valiklius.
Kokias žmonėms skirtas priemones galiu naudoti bišono kailiui?
Vienintelis žmogaus įrankis, kuris gali būti laikinai naudingas – tai aukštos kokybės, šaltą orą pučiantis plaukų džiovintuvas, jeigu neturite specialaus šunims skirto kompresoriaus. Žmonių šampūnai, kondicionieriai, plaukų kaukės, drėgnos servetėlės kūdikiams ar vatos krapštukai neturėtų būti naudojami bišonų priežiūrai. Žmogaus odos pH yra rūgštinis (apie 5.5), o šuns odos – neutralus arba silpnai šarminis (apie 7.0–7.52). Naudodami savo kosmetiką, pažeisite apsauginį šuns odos barjerą.
Nuosekli priežiūra – raktas į ilgalaikę augintinio sveikatą
Laikas, praleistas šukuojant, maudant ir rūpinantis savo garbanotuoju bišonu, neturėtų būti suvokiamas kaip sunki prievolė. Priešingai – tai yra puiki proga sustiprinti jūsų ir jūsų augintinio emocinį ryšį. Šunys ypač jaučia šeimininko ramybę ir pasitikėjimą, todėl, jeigu priežiūros rutiną paversite maloniu, ramiu procesu su teigiamu paskatinimu, skanėstais ir pagyromis, jūsų bišonas pats lauks šių grožio procedūrų.
Svarbu suprasti, kad šunį prie šių prisilietimų reikia pratinti dar nuo mažų dienų, kai jis yra mažas šuniukas. Leiskite jam apuostyti šepečius, nenaudokite prievartos, o jei matote, kad šuo stipriai stresuoja, procedūrą suskirstykite į kelias dalis per dieną. Bėgant laikui ši rutina taps natūraliu kasdienybės įpročiu. Atminkite, kad reguliariai stebėdami savo šuns odą, akis, kailį ir ausis, jūs ne tik puoselėjate jo išvaizdą, bet ir atliekate svarbų prevencinį darbą. Taip galite ankstyvoje stadijoje pastebėti odos pakitimus, parazitų atsiradimą ar infekcijos požymius, ir laiku kreiptis į veterinarijos gydytoją. Rūpestinga ir atsakinga kasdienybė užtikrins, kad jūsų garbanotasis bišonas bus ne tik gražiausias, bet ir sveikiausias šeimos narys.
