Pamatę didingą, raumeningą ir išdidų Cane Corso (dar žinomą kaip italų mastifą), daugelis žmonių pajunta išskirtinę pagarbą, o kartais net ir lengvą baimę. Šios veislės šunys atrodo tarsi senovės Romos gladiatoriai, pasiruošę bet kokia kaina ginti savo teritoriją ir savo žmones. Tačiau už šios įspūdingos, nepramušamos ir grėsmingos išvaizdos dažnai slepiasi be galo jautri, prieraiši ir savo šeimą dievinanti širdis. Šeimoms, auginančioms mažus ar vyresnius vaikus ir svarstančioms apie šio galingo keturkojo įsigijimą, kyla daugybė natūralių klausimų. Ar toks didelis ir be galo stiprus šuo gali būti švelnus su mažyliais? Ar jo prigimtinis apsauginis instinktas nesukels realaus pavojaus atėjusiems vaikų draugams ar kaimynams? Norint priimti atsakingą, teisingą sprendimą, būtina ne tik pasikliauti gražiomis nuotraukomis internete, bet ir objektyviai įvertinti šios veislės ypatumus, savo šeimos galimybes, gyvenimo būdą bei pasiryžimą skirti daugybę valandų šuns dresūrai.
Cane Corso charakterio ypatumai ir prigimtinis temperamentas
Cane Corso yra sena ir gilias tradicijas turinti italų šunų veislė. Istoriškai šie šunys buvo naudojami ne tik sodybų bei turto apsaugai, bet ir stambių žvėrių, pavyzdžiui, šernų, medžioklei, taip pat galvijų ganymui bei apsaugai nuo plėšrūnų. Ši ilga, darbinga ir sudėtinga istorija suformavo itin intelektualų, drąsų, savarankišką ir neįtikėtinai stiprų šunį. Būtent dėl šių prigimtinių savybių italų mastifai šiandien yra vertinami kaip vieni geriausių asmens ir teritorijos sargų pasaulyje. Vis dėlto, viena ryškiausių ir labiausiai žavinčių šios veislės savybių yra besąlygiškas ir gilus prieraišumas savo šeimai. Teisingai išauklėtas ir mylimas Cane Corso savo žmones laiko pačiu svarbiausiu turtu ir gyvenimo prasme.
Profesionalūs kinologai nuolat pabrėžia, kad šie šunys dažniausiai išsirenka vieną pagrindinį šeimininką – tą, kuris skiria daugiausiai laiko dresūrai ir priežiūrai, tačiau su visais kitais šeimos nariais elgiasi labai šiltai ir globėjiškai. Jie pasižymi didžiuliu emociniu intelektu ir yra labai jautrūs šeimos emociniam fonui. Šuo puikiai jaučia, kai kas nors namuose liūdi, serga ar patiria stresą. Tačiau šis didelis jautrumas reiškia ir tai, kad Cane Corso itin sunkiai toleruoja grubų elgesį, neteisybę ar nuolatinius, garsius konfliktus namuose. Tai yra stabilumo reikalaujantis šuo, kuriam reikia ramaus, pasitikinčio savimi, bet tvirto ir nuoseklaus lyderio.
Kinologų verdiktas: ar šis galingas šuo tinka šeimai su vaikais?
Atsakymas į klausimą, ar Cane Corso tikrai tinka šeimai su vaikais, niekada nėra vienareikšmiškas. Profesionalūs šunų elgsenos specialistai, veisėjai ir kinologai vieningai teigia: taip, šis šuo tinka šeimai su vaikais, bet tik su viena labai svarbia ir griežta sąlyga – jeigu tėvai yra visiškai pasiryžę įdėti didžiulį darbą į šuns dresūrą, ankstyvąją socializaciją ir nuolatinę pačių vaikų edukaciją. Pats savaime joks šuo negimsta tobulu aukle, ypač toks, kuris suaugęs gali lengvai sverti 50, 60 ar net daugiau kilogramų ir turėti įspūdingą raumenų masę.
Nors daugelis šios veislės atstovų demonstruoja stebėtiną, beveik angelišką kantrybę pačių mažiausiųjų šeimos narių atžvilgiu, leidžia jiems lipti ant nugaros, tampyti už ausų ar uodegos, kinologai griežtai įspėja, kad tokio elgesio tėvai niekada neturėtų toleruoti ar juo džiaugtis. Šuo, net ir pats geriausias, nėra pliušinis žaislas. Dėl savo didžiulės fizinės jėgos, nerangumo jauname amžiuje ir didelės masės, net ir pats tobuliausio charakterio Cane Corso gali netyčia pargriauti, prispausti ar išgąsdinti mažylį vien džiaugsmingai vizgindamas uodegą, bandydamas jį aplaižyti ar tiesiog praeiti pro šalį siaurame koridoriuje.
Socializacijos svarba nuo pat pirmųjų dienų
Jei į jūsų namus atkeliauja mažas Cane Corso šuniukas, jo socializacija su vaikais, suaugusiais ir aplinka turi prasidėti nedelsiant, nuo pat pirmos dienos. Šuniukas per vadinamąjį „socializacijos langą“ turi pozityviai priprasti prie staigių vaikų judesių, aukštų ir cypiančių balsų, bėgiojimo, netikėto triukšmo ir žaislų garsų. Tai kritiškai svarbu norint užkirsti kelią bet kokiai baimei ar stresui, kai šuo suaugs. Be to, būtina šunį anksti supažindinti ir su svetimais vaikais, kad jis aiškiai suprastų, jog po kiemą bėgiojantys ir rėkaujantys jūsų atžalų draugai nėra grėsmė, kurią jam reikia neutralizuoti ar nuvyti šalin.
Šuns ir vaiko amžiaus suderinamumas
Kinologai dažnai rekomenduoja palaukti, kol vaikai šiek tiek paaugs (pavyzdžiui, pasieks 5–7 metų amžių), prieš įsigyjant tokio kalibro šunį. Kūdikiai ir pradedantys vaikščioti mažyliai reikalauja labai daug tėvų dėmesio, kurio lygiai taip pat reikia ir mažam šuniukui. Taip pat mažyliai yra sunkiai prognozuojami, jie gali netyčia užgauti šuniuką, o šis, gindamasis ar žaisdamas, gali grybštelėti atgal. Vyresni vaikai jau sugeba suprasti instrukcijas, laikytis namų taisyklių ir gali aktyviai bei saugiai dalyvauti šuns priežiūroje bei mokyme.
Praktiniai patarimai tėvams, planuojantiems įsigyti Cane Corso
Norint sukurti harmoningą ir, svarbiausia, saugią aplinką, kurioje laimingai ir be streso gyventų tiek vaikai, tiek didžiulis šuo, būtina laikytis tam tikrų taisyklių ir protingai planuoti kasdienę rutiną. Štai keletas esminių, praktinių kinologų patarimų tėvams:
- Niekada nepalikite šuns ir mažų vaikų be tiesioginės suaugusiųjų priežiūros. Kad ir koks geras, treniruotas ar ramus būtų jūsų augintinis, situacija gali kardinaliai pasikeisti per vieną sekundę. Vaikas gali netyčia įdurti šuniui į akį ar užminti ant letenos, o šuns natūrali reakcija į skausmą gali būti pražūtinga. Ši taisyklė galioja absoliučiai visoms šunų veislėms, be jokių išimčių.
- Įtraukite vaikus į kasdienę šuns priežiūrą ir dresūrą. Priklausomai nuo vaiko amžiaus ir galimybių, leiskite jam paduoti šuniui maistą (šuniui ramiai laukiant komandos), palaikyti pavadėlį pasivaikščiojimo metu (būtinai kartu su suaugusiuoju) ar dalyvauti šunų mokyklos pamokose. Tai padeda šuniui aiškiai suprasti, kad vaikas taip pat yra šeimos hierarchijos viršuje ir jo privalu klausyti.
- Užtikrinkite šuniui neliečiamą asmeninę erdvę. Cane Corso privalo turėti savo ramią vietą – guolį ar specialų narvą, į kurį vaikai niekada, jokiomis aplinkybėmis negali lįsti. Šuo turi žinoti, kad namuose egzistuoja saugi oazė, kur jis gali netrukdomas pailsėti, kai pavargsta nuo vaikų keliamo šurmulio ar žaidimų.
- Kontroliuokite prigimtinį sargavimo instinktą. Jei pas jūsų vaikus ateina draugai ir pradeda triukšmingai žaisti, imtyniauti ar bėgioti, Cane Corso gali tai interpretuoti kaip realų puolimą prieš jo šeimos narį. Tokiose situacijose šunį geriausia laikinai atskirti į kitą kambarį, išvesti į voljerą arba labai atidžiai stebėti jo kūno kalbą, duodant raminančias komandas.
Taisyklių nustatymas namuose: vaikų ir šuns bendravimo abėcėlė
Sėkmingas, ilgas ir laimingas gyvenimas su Cane Corso priklauso ne tik nuo profesionalios šuns dresūros, bet ir nuo atsakingo vaikų auklėjimo. Tėvai privalo išmokyti savo atžalas, kaip teisingai ir pagarbiai elgtis su gyvūnu. Vaikai labai greitai mokosi, todėl aiškių, neperžengiamų ribų nustatymas yra kritiškai svarbus žingsnis, kurio negalima atidėlioti. Štai kokios taisyklės turi tapti kasdiene jūsų namų rutina:
- Nelįsti prie miegančio, besiilsinčio ar ėdančio šuns. Gyvūnas turi jaustis visiškai saugus tenkindamas savo bazinius poreikius. Netikėtai iš miego pažadintas, išgąsdintas ar pajutęs grėsmę savo maistui, net ir pats ramiausias šuo gali instinktyviai urgzti, gintis ar net kąsti (tai vadinama resursų saugojimu).
- Jokio jojimo, laipiojimo ar tampymo. Cane Corso yra didelis, platus ir tvirtas, todėl mažiems vaikams kartais kyla natūrali pagunda ant jo atsisėsti kaip ant arkliuko. Tai yra griežtai ir kategoriškai draudžiama. Tai ne tik nepaprastai pavojinga šuns stuburui ir sąnariams, bet ir gali išprovokuoti stiprią gynybinę reakciją iš šuns pusės.
- Mokėjimas skaityti šuns kūno kalbą. Vyresnius vaikus reikėtų išmokyti atpažinti pagrindinius šuns streso ar diskomforto signalus: dažną lūpų laižymąsi, nervingą žiovavimą, ausų atlenkimą atgal, uodegos pabrukimą, viso kūno sustingimą ar bandymą nusisukti. Jei šuo rodo bent vieną iš šių ženklų, vaikas turi nedelsiant atsitraukti ir duoti gyvūnui ramybę.
- Teisingas ir švelnus glostymas. Išmokykite vaikus staigiais judesiais neliesti šuns veido, akių, snukio ar uodegos. Saugiausia ir pačiam šuniui maloniausia vieta glostymui yra krūtinė, šonai bei kaklo sritis. Taip pat vaikai neturėtų eiti tiesiai prie šuns veido ar bandyti jo stipriai apsikabinti – šunų pasaulyje tai dažnai reiškia dominavimą ar grėsmę.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Priimant ilgalaikį sprendimą dėl šios nuostabios, bet sudėtingos veislės šuns įsigijimo, natūralu, kad kyla labai daug specifinių ir praktinių klausimų. Žemiau išsamiai pateikiame kinologų ir patyrusių veisėjų atsakymus į tuos klausimus, kurie atsakingiems tėvams neduoda ramybės dažniausiai.
Ar Cane Corso yra iš prigimties agresyvi veislė?
Iš prigimties sveikas ir gerą genetiką turintis Cane Corso nėra agresyvus be rimtos priežasties. Tačiau jis yra itin sargus, turintis stiprų instinktą saugoti savo teritoriją, maistą bei šeimos narius. Tinkamai socializuotas ir nuo mažumės dresuojamas šuo yra ramus, savimi pasitikintis ir adekvačiai reaguojantis į aplinkos dirgiklius – jis puls tik tuomet, jei matys realią grėsmę savo šeimininkui. Nepagrįsta agresija šios veislės šunims dažniausiai pasireiškia tik dėl prasto veisimo (genetikos), netinkamo ir žiauraus auklėjimo, baimės, patirtų traumų arba visiškos socializacijos stokos ankstyvame amžiuje. Todėl šuniuko įsigijimas tik iš patikimo, oficialaus ir atsakingo veisėjo yra pirmas ir svarbiausias žingsnis siekiant išvengti elgesio problemų.
Kiek laiko per dieną reikia skirti šio šuns dresūrai, fiziniam ir protiniam aktyvumui?
Cane Corso visų pirma yra darbinė šunų veislė, todėl jam tikrai neužtenka trumpo, penkiolikos minučių trukmės pasivaikščiojimo aplink daugiabutį ar paleidimo į aptvertą kiemą. Norint turėti subalansuotą, sveiką ir laimingą šunį, jam reikėtų skirti bent 1,5–2 valandas aktyvaus judėjimo kasdien. Tačiau vien fizinio krūvio nepakanka. Šiam šuniui kritiškai svarbus protinis krūvis: naujų komandų mokymasis, uoslės žaidimai, paklusnumo treniruotės, užduočių vykdymas. Šeima turi būti pasiruošusi ne tik fiziniam, bet ir intelektualiniam šuns lavinimui, nes kinologijoje egzistuoja auksinė taisyklė – protiškai ir fiziškai pavargęs šuo yra geras, nedarantis žalos ir ramus šuo.
Ar Cane Corso gali patogiai gyventi bute, jei šeima turi vaikų?
Nors šis šuo yra itin didelis ir masyvus, suaugęs jis pasižymi gana ramiu ir flegmatišku temperamentu patalpose, tačiau tik su sąlyga, kad lauke gauna visiškai pakankamą fizinio bei protinio krūvio dozę. Todėl teoriškai jis tikrai gali gyventi erdviame bute ir ten jaustis gerai. Tačiau praktiškai šeimai su vaikais bute auginti italų mastifą bus nepalyginamai sudėtingiau nei nuosavame name su aptvertu, saugiu kiemu. Bute šuo neturi tiek laisvės savarankiškai judėti, o mažų vaikų nuolat keliamas triukšmas, bėgiojimas ir žaislų garsai mažose erdvėse gali šunį greičiau išvarginti ir kelti jam stresą. Jei vis dėlto nusprendžiama tokį šunį auginti bute su vaikais, būtina užtikrinti griežčiausią dienotvarkės rutiną ir itin daug laiko leisti lauke, aktyviai pramogaujant.
Ar patinas, ar patelė labiau tinka šeimai su vaikais?
Renkantis šuniuką šeimai, lytis gali vaidinti tam tikrą vaidmenį. Dažniausiai Cane Corso patelės būna šiek tiek švelnesnio, nuolaidesnio charakterio, stipriau išreikštu motinišku instinktu, todėl jos gali būti pakantesnės vaikų daromoms klaidoms. Patelės taip pat būna fiziškai šiek tiek smulkesnės ir lengviau valdomos. Patinai, ypač paauglystės ir lytinio brendimo laikotarpiu, linkę labiau tikrinti hierarchijos ribas, demonstruoti dominavimą ir užsispyrimą. Jiems reikalinga dar tvirtesnė šeimininko ranka. Visgi, galutinis elgesys labai priklauso nuo konkretaus šuniuko charakterio, todėl geriausia tartis su patyrusiu veisėju, kuris parinks ramiausio temperamento šuniuką iš vados būtent jūsų šeimai.
Gyvenimas su apsauginiu šunimi: kasdienė atsakomybė ir neišdildomas ryšys
Nusprendus savo gyvenimą susieti su Cane Corso veislės šunimi, prasideda ilga, 10–12 metų truksianti kelionė, kupina rimtų iššūkių, didžiulės atsakomybės, bet kartu ir nepaprastai didelio, sunkiai žodžiais nusakomo džiaugsmo. Tai jokiu būdu nėra šuo, kurį galima tiesiog palikti vieną kieme prie būdos ir prisiminti tik atėjus maitinimo laikui. Italų mastifas trokšta ir reikalauja būti neatsiejama šeimos gyvenimo dalimi, dalyvauti visuose kasdieniuose įvykiuose, atidžiai stebėti vaikus, žaidžiančius ant grindų, ir ištikimai lydėti jus ilguose pasivaikščiojimuose. Stiprus šio šuns intelektas reikalauja nuolatinės stimuliacijos ir jūsų dėmesio, o jo didelis kūnas – brangaus, itin kokybiško maisto bei reguliarių, dažnai nemažai kainuojančių veterinarijos gydytojo apžiūrų.
Tačiau investavus savo laiką, kantrybę, finansus ir begalinę meilę į šio šuns auklėjimą, rezultatai visada pranoksta lūkesčius. Vaikai, nuo mažens augdami kartu su tokiu išdidžiu, galingu ir visiškai atsidavusiu gyvūnu, išmoksta gilios empatijos, rūpestingumo, atsakomybės, pagarbos kitai gyvybei bei natūraliai supranta tikros, besąlygiškos ištikimybės vertę. Jūsų namuose užaugęs Cane Corso tampa ne tik budriu ir ramiu namų sargu, pro kurį nepraslys nė viena grėsmė, bet ir pačiu švelniausiu draugu, kurio masyvi ir sunki galva visada bus meiliai padėta ant jūsų ar jūsų vaiko kelių pačią sunkiausią akimirką. Tinkamose, atsakingose ir mylinčiose rankose šis italų galiūnas atsiskleidžia visu savo vidiniu ir išoriniu grožiu, kasdien įrodydamas, kad net ir patys rimčiausi, grėsmingiausiai atrodantys šunys moka mylėti be galo, be krašto ir iki pat savo paskutinio atodūsio.
