Per kelerius pastaruosius metus daugelis sričių persikėlė į skaitmeninę erdvę – nuo bankininkystės iki valstybinių paslaugų. Ne išimtis ir sveikatos sistema. Elektroninė sveikatos sistema (e. sveikata) leidžia žmogui vienoje vietoje matyti savo medicininius duomenis, receptus, tyrimų rezultatus ir daugybę kitos svarbios informacijos. Tai ne tik patogumas, bet ir galimybė labiau dalyvauti sprendimuose, susijusiuose su savo sveikata.
Vis dėlto nemažai žmonių vis dar jaučiasi nejaukiai, kai tenka prisijungti prie elektroninių sistemų – ypač tada, kai prisijungimui naudojami banko duomenys. Pamatę galimybę jungtis per Swedbank, kai kurie išsigąsta: ar tai tikrai saugu, ar nebus pasiekta mano banko sąskaita, ar nesuklysiu žingsniuose? Būtent todėl svarbu suprasti, kaip veikia tapatybės patvirtinimas ir kodėl bankas čia naudojamas tik kaip saugi priemonė įrodyti, kad prisijungiantis asmuo esate būtent jūs.
Ką suteikia elektroninė sveikatos sistema
Prisijungus prie e. sveikatos, galima matyti ne tik vieną konkrečią detalę, bet visą sveikatos istorijos mozaiką. Čia dažniausiai saugomi gydytojų įrašai, vizitų datos, siuntimai pas specialistus, tyrimų rezultatai, el. receptai, nedarbingumo pažymėjimai. Turėdami prieigą prie šių duomenų, žmonės gali geriau suprasti, kokie sprendimai buvo priimti gydymo metu, ir lengviau pasiruošti naujam vizitui pas gydytoją.
Tai itin naudinga ir tiems, kurie gydosi keliose gydymo įstaigose ar prižiūri artimuosius. Pavyzdžiui, jei šeimos narys gydomas kitoje gydymo įstaigoje, elektroninė sistema leidžia greitai pasižiūrėti, kokie tyrimai jau atlikti, kokie vaistai paskirti. Taip išvengiama pasikartojančių tyrimų, pamirštų pavadinimų ar dokumentų, likusių namuose ant stalo.
Tapatybės patvirtinimas per interneto banką
Daugeliui žmonių pažįstamas prisijungimas prie interneto banko: įrašomas vartotojo ID, patvirtinama tapatybė kodų kortele, programėle ar SMS pranešimu. Būtent ši patikrinta sistema panaudojama ir kitoms paslaugoms – pavyzdžiui, prisijungimui prie valstybinių elektroninių portalų. Bankas tokiu atveju tampa tarsi „vartais“, kurie atpažįsta jus ir tuomet perduoda patvirtinimą e. sveikatos sistemai.
Svarbu pabrėžti, kad prisijungiant prie sveikatos sistemos bankas nemato jūsų medicininių duomenų, taip pat e. sveikata nemato jūsų sąskaitų likučių ar mokėjimų istorijos. Tai dvi skirtingos sistemos, kurias sieja tik saugus tapatybės patvirtinimo tiltas. Dėl to vartotojui nereikia atskiro prisijungimo vardo ir slaptažodžio – pakanka jau naudojamos priemonės, kuria jungiamasi prie banko.
Saugumas: kodėl svarbu išlikti atidiems
Naudojantis bet kokiomis elektroninėmis paslaugomis svarbiausia – saugumas. Nors technologijos nuolat tobulėja, sukčiai taip pat ieško būdų, kaip pasinaudoti žmonių neatidumu. Kartais į paštą atkeliauja laiškai, kurie labai primena oficialius pranešimus, tačiau veda į fiktyvius puslapius. Ten bandoma išvilioti prisijungimo duomenis ar vienkartinius kodus.
Norint to išvengti, reikėtų laikytis kelių taisyklių: naršyklėje visada tikrinti, ar atidarytas oficialus puslapis, prisijungimo duomenis vesti tik žinomoje aplinkoje, niekada jų neatskleisti telefonu ar el. paštu. Jei kyla įtarimų dėl gauto laiško ar žinutės, geriausia ne spausti atsiųstų nuorodų, o pačiam atidaryti oficialų tinklalapį ir prisijungti įprastu būdu. Tokia praktika apsaugo ir banką, ir prieigą prie sveikatos duomenų.
Patogumas tvarkant sveikatos reikalus nuotoliniu būdu
Prisijungus prie e. sveikatos, daug kas, kas anksčiau atrodė sudėtinga, tampa gerokai paprasčiau. Pavyzdžiui, nereikia skambinti registratūrai vien tam, kad sužinotumėte, kokius vaistus išrašė gydytojas ar kokio tyrimo dar reikėtų. Viską galima matyti sistemoje – taip taupomas tiek jūsų, tiek gydymo įstaigos darbuotojų laikas.
Elektroninis priėjimas patogus ir kelionių ar komandiruočių metu. Net jei esate kitame mieste ar šalyje, turėdami interneto ryšį galite prisijungti ir pasitikrinti, kokie vaistai jums skirti, kada baigs galioti receptai ar kokios rekomendacijos pateiktos paskutinio vizito metu. Tai suteikia daugiau užtikrintumo ir leidžia nepasimesti netikėtose situacijose.
Kaip nepasimesti pirmą kartą jungiantis
Nors teorija skamba paprastai, pirmą kartą prisijungiant prie bet kurios sistemos visada atsiranda šiek tiek jaudulio. Žmogus baiminasi paspausti „ne tą“ mygtuką, suklysti suvedant duomenis, nežino, ko sistema paprašys toliau. Tokiu atveju vertinga neskubėti ir turėti po ranka aiškų, nuoseklų paaiškinimą, kaip viskas vyksta žingsnis po žingsnio.
Jei kyla klausimų, kaip konkrečiai vyksta prisijungimas būtent per Swedbank, verta pasidomėti išsamiau parengtu paaiškinimu, kuriame išdėstyta, kaip prisijungti prie e sveikata per swedbank, kokius veiksmus reikės atlikti banko aplinkoje, o kokius – jau pačioje e. sveikatos sistemoje. Toks gidas padeda pasiruošti iš anksto ir sumažina įtampą pirmą kartą jungiantis.
Pagalba artimiesiems, kuriems sunkiau draugauti su technologijomis
Ne visi jausmąsi užtikrintai naudodamiesi išmaniaisiais telefonais ar kompiuteriais. Vyresnio amžiaus žmonėms prisijungimas prie elektroninių sistemų neretai atrodo painus, todėl jie vengia naudotis net ir jiems naudingomis paslaugomis. Čia svarbus artimųjų vaidmuo – kantriai paaiškinti, parodyti, kur spausti, kur įvesti duomenis, padėti suprasti, kas vyksta ekrane.
Kartu reikėtų gerbti ir artimojo privatumą. Jei jis prašo pagalbos, galima sėdėti šalia ir padėti žingsnis po žingsnio, bet ne perimti visko į savo rankas. Jei artimasis sutinka, galima aptarti ir įgaliojimų klausimą, kad tam tikras sveikatos reikalų tvarkymas būtų dar paprastesnis. Svarbiausia – kalbėtis atvirai ir aptarti, kokia pagalba reikalinga, o kurie dalykai žmogui vis dar svarbu išlaikyti tik savo rankose.
Skaitmeninės sveikatos įpročiai kasdienybėje
Elektroninės sveikatos sistemos ir prisijungimas per banką ilgainiui tampa įprasta kasdienio gyvenimo dalimi, ypač jei naudojamės jomis reguliariai. Kai prisijungimo žingsniai tampa pažįstami, baimė suklysti pamažu išnyksta, o vietoje jos atsiranda supratimas, kad tai – patogus pagalbininkas, padedantis tvarkyti svarbią informaciją. Svarbiausia – išlaikyti budrumą dėl saugumo ir prisiminti, jog skaitmeninės priemonės sukurtos tam, kad mums būtų lengviau rūpintis savo sveikata, o ne tam, kad ją komplikuotų.
