Tikriausiai kiekvienam iš mūsų puikiai pažįstamas tas jausmas, kai po ilgos darbo dienos norisi tiesiog atsipalaiduoti, įsijungti gerą filmą ir trumpam pabėgti nuo kasdienybės rūpesčių. Tačiau realybė dažnai būna kitokia: mes paimame nuotolinio valdymo pultelį, atsidarome vieną iš populiarių platformų ir praleidžiame kitas 40 minučių beprasmiškai naršydami po begalinius pavadinimų sąrašus. Vakarienė atąla, nuotaika genda, o galiausiai, taip ir neišsirinkus nieko ypatingo, pasileidžiame seniai matytą serialą arba nueiname miegoti. Šis reiškinys, psichologijoje vadinamas „pasirinkimo paradoksu“, yra viena didžiausių šiuolaikinio žiūrovo problemų. Kad išvengtumėte šio varginančio proceso, parengėme išsamų gidą ir rekomendacijas, kurios padės greitai ir užtikrintai pasirinkti filmą, atitinkantį jūsų šio vakaro nuotaiką.
Psichologiniai trileriai: kai norisi proto mankštos
Jei jaučiate, kad norite ne tik stebėti vaizdą ekrane, bet ir aktyviai dalyvauti sprendžiant mįsles, psichologiniai trileriai yra geriausias pasirinkimas. Tai žanras, kuris prikausto dėmesį nuo pirmųjų minučių ir nepaleidžia iki pat finalinių titrų. Geras trileris neleidžia žvilgtelėti į telefoną, nes kiekviena detalė gali būti svarbi.
Vienas iš ryškiausių šio žanro pavyzdžių, kurį verta pamatyti (arba peržiūrėti dar kartą), yra „Dingusioji“ (Gone Girl). Tai filmas, kuris meistriškai manipuliuoja žiūrovo simpatijomis ir antipatijomis. Istorija apie staiga dingusią žmoną ir įtarimų slegiamą vyrą virsta sudėtingu santykių ir medijų įtakos tyrimu. Režisierius Davidas Fincheris čia sukuria atmosferą, kurioje niekuo negalima pasitikėti.
Kitas variantas, kuris nepaliks abejingų – „Kaliniai“ (Prisoners). Tai sunkus, tamsus, bet neįtikėtinai stiprus filmas apie tėvą, kurio dukra pagrobiama. Hugh Jackmanas ir Jake’as Gyllenhaalas sukuria vienus geriausių savo karjeros vaidmenų. Filmas kelia nepatogius moralinius klausimus: kiek toli galima nueiti, siekiant apsaugoti savo šeimą? Tai nėra lengva pramoga, bet tai kinas, kuris išlieka atmintyje ilgam.
Jei ieškote kažko ne holivudiško, būtinai atkreipkite dėmesį į Pietų Korėjos šedevrą „Parazitas“ (Parasite). Nors filmas jau tapo klasika laimėjęs „Oskarą“, daugelis jo vis dar nėra matę. Tai unikali žanrų sintezė: pradžioje tai atrodo kaip komedija apie socialinę nelygybę, tačiau vėliau virsta įtemptu trileriu su visiškai nenuspėjama pabaiga.
Jaukios ir įkvepiančios dramos vakarui be streso
Kartais gyvenime ir taip per daug įtampos, todėl vakare norisi ko nors, kas sušildytų širdį, priverstų nusišypsoti ar nubraukti jautrią ašarą. „Feel-good“ kategorijos filmai yra puikus vaistas nuo blogos nuotaikos ar niūrių orų už lango.
Šioje kategorijoje negalima nepaminėti „Neliečiamieji“ (The Intouchables). Tai prancūzų filmas, paremtas tikra istorija, pasakojantis apie paralyžiuoto aristokrato ir jo slaugytojo – jauno vaikino iš priemiesčio – draugystę. Filmas spinduliuoja gyvenimo džiaugsmu, humoru ir nuoširdumu. Tai vienas tų retų kūrinių, kurie sugeba kalbėti apie sunkias temas (negalia, socialinė atskirtis) be jokio patoso ar perdėto liūdesio.
Kita puiki rekomendacija – „Žalioji knyga“ (Green Book). Tai kelio filmas, kuriame susiduria du visiškai skirtingi pasauliai: rafinuotas muzikantas ir paprastas vairuotojas. Jų kelionė per 7-ojo dešimtmečio Amerikos pietus yra kupina tiek pavojų, tiek komiškų situacijų. Tai istorija apie tai, kaip griūva stereotipai, kai žmonės pradeda vienas kitą girdėti ir suprasti.
Jei norisi kažko naujesnio, „Žmogus, vardu Oto“ (A Man Called Otto) su Tomu Hanksu yra puikus pasirinkimas. Tai pasakojimas apie niurzglų našlį, kurio griežtą rutiną ir planus nutraukti gyvenimą sujaukia nauji, triukšmingi kaimynai. Filmas puikiai balansuoja tarp komedijos ir dramos, primindamas, kad net ir tamsiausiomis akimirkomis bendruomeniškumas ir žmogiškas ryšys gali išgelbėti gyvybę.
Mokslinė fantastika, verčianti susimąstyti
Mokslinė fantastika (Sci-Fi) dažnai klaidingai asocijuojama tik su lazeriais, sprogimais ir ateiviais. Tačiau geriausi šio žanro filmai yra filosofiniai kūriniai, kurie naudoja futuristinį foną tam, kad nagrinėtų fundamentalius klausimus apie žmoniją, laiką, meilę ir egzistenciją.
„Atvykimas“ (Arrival) yra vienas intelektualiausių pastarojo dešimtmečio filmų. Jame nėra didelių mūšių, tačiau įtampa išlaikoma per kalbotyros prizmę. Pagrindinė herojė bando išmokti ateivių kalbą, kad suprastų, kodėl jie atvyko į Žemę. Filmas nagrinėja komunikacijos svarbą ir tai, kaip kalba formuoja mūsų mąstymą ir laiko suvokimą. Tai vizualiai stulbinantis ir emociškai gilus kūrinys.
Kitas šedevras – „Tarp žvaigždžių“ (Interstellar). Režisierius Christopheris Nolanas sukūrė epinę kosminę odisėją, kurioje mokslinės teorijos apie juodąsias skyles ir reliatyvumą persipina su paprasta tėvo ir dukros meilės istorija. Hanso Zimmerio garso takelis šiame filme yra tiesiog fenomenalus ir padeda sukurti nepakartojamą atmosferą. Tai filmas, kurį geriausia žiūrėti kuo didesniame ekrane ir su gera garso sistema.
Tiems, kuriems patinka technologijų etikos klausimai, rekomenduojama pažiūrėti „Ex Machina“. Tai kamerinis filmas, kuriame dalyvauja tik keli aktoriai, tačiau įtampa tarp jų yra milžiniška. Istorija sukasi apie dirbtinį intelektą ir Tiuringo testą. Filmas kelia klausimą: kas iš tikrųjų daro mus žmonėmis – sąmonė, emocijos ar tiesiog gebėjimas manipuliuoti kitais?
Europos kinas: nepraleiskite paslėptų brangakmenių
Dažnai apsiribojame tik Holivudo produkcija, tačiau Europos kinas siūlo visiškai kitokį ritmą, estetiką ir požiūrį į gyvenimą. Šie filmai dažnai būna drąsesni, mažiau nuspėjami ir labiau orientuoti į personažų psichologiją nei į specialiuosius efektus.
„Dar po vieną“ (Another Round / Druk) – danų filmas, laimėjęs „Oskarą“ kaip geriausias užsienio filmas. Istorija pasakoja apie keturis mokytojus, kurie nusprendžia išbandyti teoriją, kad žmogui iš prigimties trūksta šiek tiek alkoholio kraujyje, kad jis būtų laimingas ir kūrybingas. Tai nėra filmas apie alkoholizmą, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Tai odė gyvenimui, draugystei ir gebėjimui džiaugtis akimirka, net kai viskas aplinkui atrodo pilka. Madsas Mikkelsenas atlieka vieną įsimintiniausių savo vaidmenų.
Vokietijos kino klasika tapęs filmas „Kitų gyvenimai“ (The Lives of Others) nukelia į Rytų Berlyną prieš griūvant sienai. Tai pasakojimas apie STASI agentą, kuris šnipinėdamas menininkų porą, pradeda abejoti savo paties įsitikinimais ir sistema, kuriai tarnauja. Filmas yra neįtikėtinai jautrus ir įtemptas, parodantis, kaip menas ir žmogiškumas gali prasiskverbti net pro storiausius totalitarizmo šarvus.
Kaip susikurti tobulą kino seanso atmosferą namuose?
Net ir geriausias filmas gali nepadaryti įspūdžio, jei jį žiūrėsite netinkamomis sąlygomis – pavyzdžiui, ryškioje šviesoje, nuolat tikrindami telefoną ar esant prastam garsui. Norint patirti maksimalų malonumą, verta pasiruošti:
- Apšvietimas: Pritemdykite šviesas. Jei turite LED juostas už televizoriaus, nustatykite jas neutralia spalva, kad sumažintumėte akių įtampą, bet išlaikytumėte kontrastą.
- Garsas: Jei neturite namų kino sistemos, bent jau naudokite geras ausines. Daugelis šiuolaikinių filmų naudoja sudėtingą garso dizainą, kurio paprasti televizoriaus garsiakalbiai tiesiog neatkuria.
- Telefonai: Tai svarbiausia taisyklė. Padėkite telefoną į kitą kambarį arba įjunkite „Netrukdyti“ režimą. Kinas reikalauja panirimo, o kiekvienas pranešimo garsas suardo tą magišką ryšį su ekrano pasauliu.
- Užkandžiai: Pasiruoškite juos iš anksto, kad nereikėtų stabdyti filmo viduryje veiksmo.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Šiame skyriuje atsakome į klausimus, kurie dažniausiai kyla ieškant gero filmo vakarui.
Ką daryti, jei su partneriu turime visiškai skirtingą filmų skonį?
Tai klasikinė problema. Tokiu atveju geriausia ieškoti „kompromisinių“ žanrų. Pavyzdžiui, kriminalinės komedijos (pvz., „Ištraukti peiliai“ / Knives Out) dažnai patinka tiek trilerių, tiek lengvesnio turinio mėgėjams. Taip pat galite susitarti dėl „keitimosi“ sistemos: vieną vakarą filmą renka vienas, kitą – kitas, ir abu pasižada nekomentuoti pasirinkimo neigiamai filmo metu.
Kur legaliai žiūrėti šiuos filmus Lietuvoje?
Lietuvoje turime platų legalių platformų pasirinkimą. Be tarptautinių milžinų kaip „Netflix“, „Disney+“ ar „Amazon Prime“, verta patikrinti vietines platformas, tokias kaip „Telia Play“, „Go3“ ar „Žmonės Cinema“. Pastaroji ypač orientuota į autorinį kiną, lietuviškus filmus bei festivalių hitus, kurių kitur galite nerasti.
Ką žiūrėti, jei turiu labai mažai laiko?
Jei negalite skirti 2 valandų filmui, rekomenduojame antologinius serialus (pvz., „Black Mirror“ ar „Love, Death & Robots“). Kiekviena serija yra kaip atskiras trumpametražis filmas, trunkantis nuo 15 iki 60 minučių, turintis pradžią ir pabaigą. Tai puikus būdas gauti kino dozę per trumpą laiką.
Ar verta žiūrėti filmus originalo kalba?
Vienareikšmiškai – taip. Dubliavimas dažnai panaikina dalį aktorių vaidybos (intonacijas, kvėpavimą, emocinius niuansus). Jei nemokate kalbos, rinkitės subtitrus. Tai leidžia girdėti originalų garso takelį ir visiškai pasinerti į filmo atmosferą taip, kaip sumanė režisierius.
Kinas kaip emocinė kelionė ir atsipalaidavimo būdas
Filmo pasirinkimas vakarui neturėtų tapti darbu. Svarbiausia yra klausyti savo vidinės būsenos. Kartais mums reikia sukrėtimo, kad pajustume, jog gyvename, o kartais – tiesiog gražios pasakos, kuri leistų užsimiršti. Visi aukščiau paminėti filmai yra laiko patikrinti ir kritikų įvertinti kūriniai, kurie siūlo daugiau nei tik paviršutinišką pramogą. Jie skatina mąstyti, jausti ir diskutuoti. Tad kitą kartą, kai nežinosite, ką žiūrėti, tiesiog pasirinkite vieną iš šio sąrašo, išjunkite šviesą ir leiskite kino magijai atlikti savo darbą. Geras filmas ne tik užpildo vakarą – jis gali praturtinti jūsų pasaulėžiūrą ir suteikti temų pokalbiams visai ateinančiai savaitei.
