Kuršių nerijos Juodkrantė–Pervalka: kopų karuselė ir Baltijos vėjas
18 km ilgio ruožas driekiasi per Raganų kalno skulptūrų taką, senųjų kopininkų kaimelius ir Naglių gamtos rezervatą. Pavasarį čia išvysite pilkąjį ruonį pakrantės vandenyse, o vasarą – šilkinį smėlio audinį, kuriame kopa kaskart keičia formą. Trasai prireiks 5–6 valandų be didelių aukštumų, todėl tinka net šeimoms su paaugliais.
Aukštaitijos „Žeimena–Ginučiai“ kilpinis maršrutas
25 km per dvi dienas: pirmąją iš Kaltanėnų palei Žeimeną keliaujama miško keliu, nakvynė leidžiama Ginučių malūno stovyklavietėje. Kitą rytą takas vingiuoja Ladakalnio link – nuo apžvalgos kalvos matosi šeši ežerai. Trasą pagardina baravykų kvapas birželį ir šilinių mėlynių kilimai liepą.
Nemuno kilpų panorama: Prienai–Balbieriškis–Birštonas
Šis 20 km žiedas prasideda Balbieriškio piliakalnio regykloje, leidžiasi į raguvų takus ir grįžta Birštono miško keliukais. Maršrutas populiarus tarp trail bėgikų, tačiau pėsčiomis jis įveikiamas per vieną dieną. Vasaros pradžioje nuo skardžių atsiveria ryškiai žalias Nemuno slėnis, o vėlyvą rugpjūtį pievos kvepia medumi.
Labanoro girios „Žvejono žiedas“ – ežerų ir paslaptingų pelkių trasa
12 km ratas aplink Žeimenos ištakas populiarus dėl kontrasto: tankūs pušynai susijungia su atvirais raistiniais plotais. Pavasario rytą čia dažnai išgirsite gervių klyksmą, o vasarą – rasite žemuogių puokšteles pakelėje. Danga – smėlingas miško takas, tad verta rinktis lengvesnius žygio batus.
Žemaitijos nacionalinio parko Barstyčių–Plokščių trasa
Žemaičių aukštumos stebina glaciologiniais reljefais: 16 km maršrutas nuveda prie Platelių ežero salų apžvalgos ir paslėptų akmenų takų. Geologai mėgsta čia vesti ekskursijas – keliautojai pamato Barstyčių riedulį, didžiausią Lietuvos akmenį, svorį pasiekęs ~700 t.
Dzukijos Marcinkonių–Zervynų etnografinis takas
Marcinkonis – Zervynos – Musteika grandinė (22 km) veda per smėlio kopas, pušynus ir išlikusių dzūkų kaimų pirtis. Gegužės pabaigoje pražysta šaltekšniai, o liepos viduryje tradicinė Bartelių kermošius pasiūlo rūkytos žuvies užkandžius tiesiai žygeiviams.
Naujas miesto žygio perlas: Vilniaus žiedo takas „Žalieji kalnai“
Legendiniai Belmontas ir Pūčkorių atodanga jungiasi su Kalnų parku į 14 km urbanistinį gamtos ratą. Pavasarį Neries šlaitai mėlyni nuo scylių, vasarą – pakeri žaliu tuneliu virš galvos. Taką papildo istorinis paveldas: Pūčkorių patrankų liejykla ir Gedimino pilies panoramos.
Kaip suplanuoti pavasario ir vasaros žygį, kad patirtis būtų maloni ir tvari
Prieš išvykdami patikrinkite orai.lt trijų dienų prognozę ir pasirinkite sluoksniuotą aprangą – net liepą ryte miške gali būti 12 °C. Žemėlapį atsisiųskite „Locus Map“ arba „Maps.me“ programėlėje offline režimu. Užkandžiams rinkitės energinius batonėlius be plastiko: riešutai popieriniame maišelyje ir džiovinti obuoliai daug lengvesni už konservus. Nepamirškite Leave No Trace principo – viskas, ką atsinešėte, turi grįžti namo.
