Sprendimas išeiti iš darbo savo noru dažniausiai gimsta ne per vieną dieną. Kartais tai natūralus karjeros žingsnis į priekį, kartais – nuovargio, pasikeitusių aplinkybių ar nesutampančių lūkesčių pasekmė. Kad ir kokia būtų priežastis, pats išėjimo procesas neretai sukelia daugiau klausimų nei tikėtasi: kada pateikti prašymą, kiek laiko teks dirbti iki paskutinės dienos, kaip vyksta atsiskaitymas, kokie dokumentai turi būti išduoti ir ar apskritai galima tikėtis papildomų išmokų.
Dažna klaida – išeiti „greitai ir paprastai“, neįsigilinus į detales. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip formalumas, tačiau darbo santykių nutraukimas turi aiškią teisinę ir finansinę pusę. Net smulkūs dalykai, tokie kaip prašymo formuluotė, įspėjimo terminas ar atostogų likutis, gali turėti įtakos tam, kiek pinigų gausite ir kaip sklandžiai pavyks uždaryti šį etapą.
Ką reiškia „išeinu savo noru“ ir kodėl tai svarbu
Darbo santykių nutraukimas darbuotojo iniciatyva paprastai reiškia, kad darbuotojas pateikia prašymą išeiti, laikosi įspėjimo termino ir dirba iki sutartos paskutinės darbo dienos. Šis būdas laikomas viena aiškiausių formų, tačiau jis turi pasekmių, kurios skiriasi nuo atleidimo darbdavio iniciatyva. Pavyzdžiui, nuo nutraukimo pagrindo priklauso, ar darbuotojui priklauso tam tikros garantijos, taip pat – kaip vėliau bus vertinamos aplinkybės, jei žmogus kreipsis dėl nedarbo statuso ar kitų socialinių klausimų.
Dėl to verta iš anksto apsibrėžti, ar išeinate tikrai savo noru, ar egzistuoja sąlygos, kai nutraukimas galėtų būti įforminamas kitaip. Kai kuriais atvejais darbuotojai išeina todėl, kad pasikeičia darbo sąlygos, vėluoja atlyginimas ar kyla kiti rimti pažeidimai. Tokiose situacijose teisiniai niuansai tampa itin svarbūs, nes neteisingai pasirinktas pagrindas gali „uždaryti duris“ į sprendimus, kurie būtų buvę palankesni.
Įspėjimo terminas ir paskutinės dienos planavimas
Vienas pirmųjų praktinių klausimų – įspėjimo terminas. Jis dažniausiai yra apibrėžtas darbo teisėje ir gali priklausyti nuo sutarties tipo bei pareigų. Todėl prieš pateikdami prašymą pasižiūrėkite, kas nurodyta jūsų darbo sutartyje, ir įsivertinkite, ar darbdavys sutinka atleisti anksčiau. Kartais abi pusės susitaria dėl trumpesnio termino, ypač jei darbuotojas jau turi naują darbą arba darbdavys nenori vilkinti proceso.
Dar vienas svarbus dalykas – paskutinės dienos darbų perdavimas. Jei paliekate pareigas, kuriose buvo atsakomybės, projektų ar klientų, iš anksto pasiruoštas perdavimo planas padeda išvengti konfliktų ir išsaugoti gerus santykius. Tai gali būti naudinga ir ateityje, jei prireiks rekomendacijų ar tiesiog norėsite išlaikyti profesinius ryšius.
Atsiskaitymas: ką privalote gauti išeidami
Išeinant iš darbo svarbiausia aiškiai suprasti, ką darbdavys privalo išmokėti. Paprastai tai yra atlyginimas už faktiškai dirbtą laiką iki paskutinės dienos ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, jei jų liko. Būtent atostogų kompensacija dažnai tampa reikšminga suma, todėl verta iš anksto pasitikrinti atostogų balansą ir įsitikinti, kad jis apskaičiuotas teisingai.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į priedus, premijas ar kitus susitarimus. Jei jūsų darbo apmokėjimo sistema turi kintamą dalį, kartais kyla klausimas, ar ji bus išmokėta. Čia svarbiausia – remtis įmonės taisyklėmis, darbo sutartimi ir aiškiais rašytiniais susitarimais. Žodiniai pažadai vėliau dažnai tampa migloti.
Ar gali priklausyti išeitinė, jei išeinate savo noru?
Didžiausias interesas dažniausiai kyla dėl išeitinių išmokų. Dalis žmonių mano, kad išeitinė išmoka visada priklauso, tačiau praktikoje ji dažniausiai siejama su atleidimu darbdavio iniciatyva arba specialiais susitarimais. Vis dėlto situacijos būna įvairios: kartais darbdavys pasiūlo šalių susitarimą su papildoma išmoka, kartais išeitinės klausimas iškyla dėl kolektyvinės sutarties ar vidinių įmonės taisyklių.
Kad nesivadovautumėte nuogirdomis, verta pasitikrinti konkrečius scenarijus ir skaičiavimo principus. Jei jums aktualu, ar kokiais atvejais gali būti taikoma išeitinė išmoka išeinant iš darbo savo noru, naudinga turėti aiškų paaiškinimą vienoje vietoje, nes čia dažnai svarbios detalės: nutraukimo būdas, sutarties formuluotės, papildomi susitarimai ir tai, kas įtvirtinta dokumentuose.
Dažniausios klaidos, kurios vėliau sugrįžta
Viena dažniausių klaidų – pateikti prašymą skubotai ir be aiškios formuluotės. Kuo paprastesnis tekstas, tuo mažiau interpretacijų, tačiau jis turi būti tikslus. Kita klaida – nepasitikrinti atostogų likučio arba palikti neaiškumų dėl perdavimo. Tokios smulkmenos vėliau tampa ginčų priežastimi.
Taip pat verta nepamiršti ir dokumentų: darbo sutarties kopijos, pareiginių nuostatų, susitarimų dėl priedų. Jei ateityje kiltų klausimų, šie dokumentai padeda greičiau išsiaiškinti situaciją. Jei turite vidinių susirašinėjimų dėl darbo sąlygų ar svarbių pakeitimų, verta juos išsisaugoti tvarkingai, nes emocijų fone žmonės dažnai pamiršta elementarią apsaugą.
Kaip išeiti taip, kad būtų lengviau pradėti kitą etapą
Išeinant iš darbo savo noru svarbiausia yra aiškumas, pagarbus tonas ir tvarkingas procesas. Net jei išeinate dėl nusivylimo, profesionalus elgesys padeda jums patiems: lengviau uždarote etapą, išvengiate papildomų konfliktų, o reputacija lieka švari. Jei turite naują darbo pasiūlymą, iš anksto susiderinkite datas, kad nereikėtų laviruoti tarp dviejų įsipareigojimų.
Finansiniu požiūriu verta turėti bent minimalų rezervą. Net jei planuojate iškart pradėti kitame darbe, praktikoje pasitaiko, kad pirmas atlyginimas vėluoja, o išlaidos nesustoja. Paprasta „pagalvė“ sumažina įtampą ir leidžia ramiau pereiti į kitą etapą.
Kai norisi uždaryti duris ramiai ir užtikrintai
Tvarkingas išėjimas iš darbo nėra tik formalumas. Tai būdas apsaugoti save – tiek finansiškai, tiek teisiškai, tiek emociškai. Kai aiškiai žinote įspėjimo terminą, pasitikrinate atsiskaitymo detales, pasiruošiate dokumentus ir iš anksto apgalvojate veiksmus, pasikeitimai nebeatrodo gąsdinantys. Tokiu atveju darbo pabaiga tampa ne stresu, o logišku, kontroliuojamu žingsniu į naują kasdienybę.
