Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Valstybinė miškų tarnyba informuoja, jog nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalios nauji miško kirtimų apribojimai. Miskusupirkimas.lt turėdami daugiau nei dešimt metų patirtį miškų pardavimo ir pirkimo srityje, pastebi, kad miško kaina ir jo naudojimas nuo 2026 m. laukiančių miško kirtimų taisyklių pokyčių pasikeis.
Šie griežtesni reikalavimai buvo patvirtinti 2025 m. rugsėjį ir siejami su tikslu užtikrinti tvaresnį miškų naudojimą. Miškų pardavimo pirkimo ekspertai šiame straipsnyje aptaria, kokie konkretūs ribojimai nustatyti, kaip jie paveiks miško savininkus bei potencialius pirkėjus, ką svarbu žinoti apie leidimus kirsti mišką pagal naują tvarką ir kokias įžvalgas bei rekomendacijas galima pasiūlyti šiandienos miškų supirkimo rinkoje.
Kokie ribojimai įsigalios nuo 2026 m.
Valstybinės miškų tarnyba pažymi, kad naujieji kirtimų ribojimai skirti „sustiprinti valstybės sienos apsaugą, išlaikyti kraštovaizdžio vientisumą, mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir skatinti tvaresnį miškų atkūrimą bei naudojimą“. Ką tai reiškia praktikoje? Nuo 2026 m. nustatomi šie pagrindiniai miško kirtimų ribojimai:
- Prie magistralinių ir krašto kelių: 100 metrų atstumu abipus pagrindinių kelių bus draudžiami plynieji kirtimai, o atrankinių ir atvejinių kirtimų paskutinis etapas galės vykti tik tada, kai kirtavietėje atkurto miško medžių vidutinis aukštis sieks bent 2,5 m (vietoje buvusio 0,5 m reikalavimo).
- Šalia miestų ir miestelių: 100 m atstumu nuo miestų ir miestelių teritorijų ribų taip pat bus draudžiamas bet koks plynasis kirtimas. Jei vykdomi atrankiniai ar atvejiniai kirtimai, paskutinį juose etapą bus leidžiama atlikti tik tuomet, kai atkuriamo miško jaunuolyno vidutinis aukštis pasieks apie 2,5 m.
- Pasienio ruožuose: 20 km pločio juostoje palei valstybės sieną su Rusija ir Baltarusija plynieji kirtimai bus ribojami iki maksimalaus 1,5 ha dydžio biržių (dabartinis leistinas dydis siekia iki ~8 ha). Nauja plynų kirtimų biržė pasienyje galės būti pradedama tik tada, kai greta esančioje anksčiau iškirstoje biržėje medynas ataugs vidutiniškai iki ~2,5 m aukščio (vietoje dabartinio 0,5 m reikalavimo).
- Visos Lietuvos miškuose: siekiant užtikrinti, kad miškas deramai atsikurtų tarp kirtimų ciklų, nuo 2026 m. visos šalies miškuose naują plyno kirtimo biržę bus galima pradėti tik tuomet, kai gretimoje anksčiau iškirstoje biržėje jaunuolynas pasieks bent ~1,5 m aukštį (iki šiol pakakdavo ~0,5 m). Taip pat išlieka reikalavimas tarp gretimų plynų kirtimų išlaikyti ne mažiau kaip 5 metų pertrauką (nenusausintų pelkių pušynuose – 10 metų).
Šie ribojimai iš esmės sugriežtina kirtimus prie valstybinės sienos, gyvenviečių ir pagrindinių kelių, siekiant saugoti kraštovaizdį ir biologinę įvairovę. Tikimasi, kad dėl naujų taisyklių miško naudotojai daugiau dėmesio skirs miškų atkūrimui, o ateityje išaugs bendras miškų tvarumas.
Poveikis miško savininkams ir pirkėjams
Natūralu, kad sugriežtinimai kelia nerimą kai kuriems miško savininkams. Apribojus kirtimų apimtis ir terminus, savininkai, planavę artimiausiu metu gauti pajamų iš medienos, gali susidurti su vėlavimu arba mažesnėmis pajamomis. Pavyzdžiui, jei miško sklypas ribojasi su gyvenviete ar magistraliniu keliu, naujieji kirtimų ribojimai reiškia, kad nebebus galima atlikti plyno kirtimo – teks apsiriboti ugdomaisiais (atrankiniais) kirtimais ir laukti ilgiau, kol bus galima iškirsti brandų medyną. Dėl to kai kurie savininkai gali nuspręsti atidėti kirtimo planus arba net svarstyti miško pardavimą, jeigu patys negali ar nenori prisitaikyti prie naujų reikalavimų.
Potencialūs pirkėjai – tiek investuotojai į mišką, tiek medienos ruošos bendrovės – taip pat peržiūrės savo strategijas. Miško įsigijimo sprendimai dažnai remiasi lūkesčiais dėl greito pelno iš medienos. Jeigu perkamas miškas yra apribojimų zonoje (pavyzdžiui, pasienyje, kur leidžiama kirsti tik mažesnes biržes), pirkėjas įvertins, kad medieną galės gauti tik per ilgesnį laikotarpį ir dalimis. Dėl to tokio sklypo miško kaina gali būti derinama žemesnė – pirkėjas sieks kompensuoti ilgesnį laukimo laiką ir papildomas atkūrimo sąnaudas. Kita vertus, dalis investuotojų gali pozityviai vertinti tai, kad griežtesnė tvarka sumažins beatodairiškų kirtimų riziką. Tai reiškia, kad miško įsigijimas gali tapti saugesne, ilgalaike investicija, užtikrinančia stabilų prieaugį.
Verta paminėti, jog miškai, nepatenkantys į apribojimų zonas, gali tapti dar patrauklesni rinkoje. Tokios valdos suteikia savininkui daugiau laisvės planuoti kirtimus pagal savo poreikius, todėl pritraukia pirkėjus, norinčius greičiau realizuoti medieną. Visgi sprendimą dėl miško pardavimo reikėtų priimti įvertinus visas aplinkybes – ne tik kirtimų apribojimus, bet ir medyno būklę, medienos rinkos kainas bei alternatyvius pajamų šaltinius (pavyzdžiui, galimą naudą iš anglies dioksido absorbavimo ar rekreacijos).
Leidimai kirsti mišką: ką svarbu žinoti
Naujoji tvarka atsilieps ir miško kirtimo leidimų išdavimui. Privačių miškų savininkai Lietuvoje paprastai kreipiasi dėl leidimų per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą (ALIS), tačiau dabar bet kokie planuojami kirtimai privalės atitikti sugriežtintas sąlygas. Tai reiškia, kad jei pateiksite paraišką plynajam kirtimui sklype, kuris yra arčiau gyvenvietės ar magistralinio kelio, toks leidimas nebus išduotas, nes plynų kirtimų ten apskritai nebegalima vykdyti. Panašiai, norint gauti leidimą kirsti mišką pasienio zonoje, bus tikrinama, ar prašomas kirtimo plotas neviršija 1,5 ha ir ar gretimoje biržėje medžių jaunuolynas jau pasiekė reikiamą aukštį. Jei šios sąlygos neįvykdytos, leidimai kirsti mišką nebus suteikiami. Todėl miško savininkams labai svarbu iš anksto pasitikrinti, ar jų valdos nepatenka į ribojamą teritoriją.
Valstybinė miškų tarnyba ragina miškininkus ir savininkus nedelsti susipažinti su naujais reikalavimais ir atitinkamai planuoti savo veiklą. Tai reiškia, kad planuojant kirtimus būtina numatyti ilgesnį miško atkūrimo laikotarpį. Primename, jog pagal galiojančius įstatymus po plyno kirtimo miškas privalo būti atkurtas – savininkas turi atsodinti iškirstą plotą arba sudaryti sąlygas žėliniams atžulti. Nuo šiol itin svarbu užtikrinti, kad atkurti medžių jaunuolynai pasiektų nustatytą aukštį, nes kitaip nebus galima pradėti naujo kirtimo šalia.
Pažymėtina, kad mažesnės apimties kirtimai (pvz., sausuolių ar vėjovartų iškirtimas savo reikmėms) ir toliau galimi be atskiro leidimo, tačiau bet kokia platesnė miško naudojimo veikla turi būti suderinta su naujomis taisyklėmis. Nežinantiems ar abejojantiems rekomenduotina kreiptis konsultacijos į Valstybinės miškų tarnybos specialistus arba patyrusius miškininkus, kad būtų aiškiai suprastos visos leidimų kirsti mišką sąlygos.
Miškų supirkimo eksperto rekomendacijos
Iš ilgametės patirties miskusupirkimas.lt ekspertai teigia, kad nepaisant naujų apribojimų, miškų rinkoje sandoriai nesustoja – tiesiog keičiasi jų pobūdis. Pirkėjai ir toliau domisi miškais kaip investicija, tačiau dabar jie atidžiau vertina kiekvieną objektą.
Rekomenduojama miško savininkams neskubėti priimti sprendimų vadovaujantis vien nerimu dėl ribojimų. Vietoje to, įvertinkite savo miško sąlygas: ar jūsų valda patenka į rizikos zonas, koks medynų amžius ir būklė, koks ilgalaikis miškininkystės planas būtų tinkamiausias. Gali paaiškėti, kad net ir su tam tikrais apribojimais jūsų miškas išlaiko didelę vertę ir gali generuoti pajamas nuosekliai, tik galbūt per ilgesnį laiką.
Tiems, kurie svarsto apie miško pardavimą, būtų gerai atvirai informuoti potencialius pirkėjus apie taikomus apribojimus. Sąžiningumas ir skaidrumas padės išvengti nesusipratimų sandorio metu bei po jo. Pirkėjai, matydami, kad pardavėjas žino ir laikosi taisyklių, linkę labiau pasitikėti pateikta informacija. Jeigu abejojate, kaip nauji reikalavimai gali paveikti jūsų miško vertę, verta pasikonsultuoti su miškų vertintojais arba įmonėmis, kurių specializacija – miško supirkimas ir tvarkymas.
Apibendrinant galima pasakyti, kad 2026 m. numatomų kirtimų taisyklių pokyčių įvedimas rodo valstybės siekį subalansuoti ekonominius interesus su aplinkosauga. Miško savininkams ir investuotojams svarbu ne tik žinoti naujus reikalavimus, bet ir suvokti, kad ilgalaikėje perspektyvoje jie gali atnešti naudos visam sektoriui. Juk miško kaina priklauso ne tik nuo medžių kiekio ar kokybės, bet ir nuo teisinių sąlygų bei tvaraus valdymo perspektyvų. Aiškus reglamentavimas, nors ir įpareigoja labiau planuoti, didina pasitikėjimą miškų ūkio ateitimi. Todėl žinant, laikantis įstatymų ir bendradarbiaujant su ekspertais, šiuos pokyčius galima paversti galimybe – ir toliau sėkmingai didinti miško vertę tiek aplinkosauginiu, tiek ekonominiu požiūriu.
