Dirvos mityba: vasarinės trąšos be perdozavimo
Birželio–rugpjūčio mėnesiais veja auga sparčiausiai, todėl jai reikia subalansuoto maisto. Vasaros trąšose dominuoja azotas (N), bet per daug jo skatina minkštą, ligoms jautrų augimą. Optimalus santykis N-P-K ≈ 20-5-10. Skystas kompleksas greitai įsisavinamas, todėl tinka geltonoms dėmėms gaivinti, o granuliuota forma (lėtai tirpstančios granulės) palaiko mitybą 6–8 savaitėms. Tręškite ankstyvą rytą po pjovimo, kol žolė sausa: granules pabarstykite tolygiai ir lengvai paliekite – taip išvengsite nudegimų.
Tinkamas pjovimo aukštis ir grafikas vasaros kaitroje
Pagrindinė taisyklė – nepjaukite daugiau nei 1/3 lapo ilgio vienu sykiu. Lietuvoje vasarą idealiai laikomasi 6–7 cm aukščio: trumpesnė veja greičiau išdžiūsta, ilgesnė – virsta „šienu“. Pjaukite kartą per 4–5 dienas, o sausros metu retinkite grafiką iki 7 dienų, kad augalas spėtų sukaupti drėgmę šaknyse. Peiliai turi būti aštrūs – „sudraskyti“ lapų kraštai ruduoja jau kitą dieną.
Laistymo režimas karštyje: mažiau kartų, bet gausiau
Geriausias drėkinimo receptas – 20–25 mm vandens vienam kvadratui kas 3–4 dienas. Matą patikrinsite paprastai: pastatykite tuščią skardinę ant vejos – kai susikaups 2 cm vandens, purkštuvą išjunkite. Laistykite anksti ryte (5–8 val.) – lapų paviršius nespėja įkaisti, o vanduo negaruoja. Vakarinis laistymas vilgina žolę per naktį ir skatina grybelines ligas. Automatinė laistymo sistema su dirvožemio drėgmės jutikliu užkirs kelią pertekliniam laistymui, kuris išplauna maistingąsias medžiagas.
Kenkėjų ir piktžolių kontrolė ekologiškais metodais
Dobilai, kiaulpienės ar samažolės mėgsta atsilaisvinusias dirvos vietas ir azoto trūkumą. Pirmoji apsauga – tanki, sveika veja. Jei piktžolių plotas didelis, rinkitės selektyvų gintarino rūgšties arba augimo reguliatorių mišinį: jie veikia platesni
