Kodėl verta kompostuoti?
Kompostavimas – tai natūralus būdas perdirbti organines atliekas į naudingą medžiagą dirvai – kompostą. Tai ne tik tvarus sprendimas, mažinantis buitinių atliekų kiekį, bet ir ekonomiška priemonė pagerinti dirvožemio kokybę, praturtinti jį maistinėmis medžiagomis. Kompostuoti galima ne tik sode, bet ir namuose, net jei turite tik nedidelį balkoną ar kampelį kieme.
1. Pasirinkite tinkamą vietą ir indą
Pradėti reikia nuo vietos pasirinkimo. Jei turite sodą – pastatykite komposto dėžę pusiau pavėsyje, apsaugotą nuo lietaus ir tiesioginių saulės spindulių. Miesto gyventojams tiks nedidelis ventiliuojamas konteineris, kurį galima laikyti balkone, terasoje ar net virtuvėje. Svarbu, kad kompostavimo indas būtų su dangčiu ir skylutėmis oro cirkuliacijai.
2. Žinokite, ką galima ir ko negalima mesti į kompostą
Kompostui tinka: daržovių ir vaisių likučiai, kavos tirščiai, arbatos pakeliai be plastiko, kiaušinių lukštai, smulkinta popierinė servetėlė, žolė, lapai, pjuvenos iš neužterštos medienos.
Negalima mesti: mėsos, žuvies, pieno produktų, riebių ar keptų maisto likučių, kaulų, ligotų augalų likučių, plastiko ar sintetikos. Šios atliekos traukia kenkėjus ir skleidžia nemalonius kvapus.
3. Laikykitės „žaliųjų“ ir „rudųjų“ atliekų balanso
Norint, kad kompostas nesmirdėtų ir tinkamai irtų, reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp „žaliųjų“ (drėgnų, azotą turinčių) atliekų ir „rudųjų“ (sausesnių, anglies turinčių). Žaliosios – tai švieži daržovių likučiai, žolė, vaisiai. Rudosios – sausos lapų liekanos, popierius, kartonas, pjuvenos. Idealus santykis – 2 dalys „rudųjų“ ir 1 dalis „žaliųjų“.
4. Maišykite ir vėdinkite kompostą
Kartą per savaitę permaišykite kompostą – taip užtikrinsite deguonies patekimą, kuris būtinas tinkamam irimui. Jei kompostas per drėgnas – įmaišykite sausų lapų ar popieriaus. Jei per sausas – šiek tiek palaistykite vandeniu. Kvapas neturėtų būti nemalonus – tai ženklas, kad trūksta deguonies arba balansas pažeistas.
5. Kiek laiko reikia, kol susiformuoja kompostas?
Priklausomai nuo temperatūros, drėgmės ir atliekų balanso, kokybiškas kompostas susiformuoja per 2–6 mėnesius. Subrendęs kompostas turi tamsią, purią, žemę primenančią struktūrą ir šviežio miško kvapą. Tokį mišinį galima naudoti darže, vazonuose, gėlynuose – jis pagerina dirvos struktūrą ir maitina augalus.
Ką daryti su susidariusiu kompostu?
Subrendęs kompostas puikiai tinka kaip trąša visiems augalams – nuo daržovių iki kambarinių gėlių. Jį galima sumaišyti su žeme sodinant augalus, mulčiuoti dirvą arba dėti į vazonus. Kompostuodami ne tik sumažinsite šiukšlių kiekį, bet ir suteiksite augalams vertingų medžiagų visiškai natūraliai.
Tvarumas prasideda nuo mažų žingsnių
Savame kieme ar net balkone sukurtas kompostas – tai ne tik ekologiškas pasirinkimas, bet ir pasitenkinimą teikianti veikla. Įgyvendinti šį žingsnį paprasčiau nei atrodo, o ilgainiui jis tampa įpročiu, kuris keičia požiūrį į atliekas ir aplinkosaugą. Pradėkite nuo mažo – ir netrukus matysite didelį poveikį.
