Kavalieriaus Karaliaus Karolio spanielis – tai veislė, kurią pamačius sunku likti abejingam. Jų didelės, išraiškingos akys, šilkinis kailis ir nepaliaujamai vizganti uodega akimirksniu pavergia daugelio širdis. Tačiau šis šuo yra kur kas daugiau nei tik graži išvaizda ar „sofos puošmena”. Tai šimtmečius skaičiuojanti veislė, kuri savo istorijoje mena karališkuosius rūmus, tačiau šiandien yra vienas geriausių pasirinkimų šeimoms, ieškančioms atsidavusio, švelnaus ir lankstaus kompaniono. Nors dažnai manoma, kad tai tik dekoratyvinis šuo, kavalierius savyje išlaikė ir tikro spanielio – medžiotojo ir pėdsekio – instinktus, todėl jo charakteris yra įvairiapusiškas ir žavus.
Karališka kilmė ir istorinis palikimas
Norint suprasti šio šuns charakterį, būtina žvilgtelėti į jo praeitį. Veislės pavadinimas tiesiogiai siejamas su Anglijos karaliumi Karoliu II, kuris, pasak legendų, labiau rūpinosi savo spanieliais nei valstybės valdymu. Tuo metu šie šunys buvo neatsiejama dvariškių dalis – jie šildydavo kojas šaltose pilyse ir teikdavo emocinę paguodą. Būtent iš čia kyla jų neįtikėtinas prieraišumas žmogui. Skirtingai nei daugelis kitų veislių, kurios buvo veisiamos darbui lauke, apsaugai ar ganymui, Kavalieriaus Karaliaus Karolio spanieliai šimtmečius buvo tobulinami vienam tikslui – būti geriausiu žmogaus draugu.
Unikalus charakteris: meilė visiems ir viskam
Pagrindinė šios veislės savybė, išskirianti ją iš kitų, yra begalinis draugiškumas. Kavalieriai dažnai vadinami „šunimis, kurie neturi priešų”. Jiems kiekvienas sutiktas praeivis yra potencialus draugas, kurį būtina pasveikinti vizgant uodegą. Dėl šios priežasties jie yra tragiški sargai – įsibrovėlį jie greičiausiai pasitiktų su džiaugsmu, o ne lojimu ar agresija.
Šie šunys pasižymi itin aukštu emociniu intelektu. Jie puikiai jaučia šeimininko nuotaikas: jei jūs liūdite, kavalierius tyliai atsiguls šalia ir padės galvą ant kelių; jei esate nusiteikęs žaisti, jis akimirksniu taps energingu partneriu. Tai „šunys-lipdukai”, kurie sekioja šeimininką iš kambario į kambarį ir blogai toleruoja vienatvę.
Medžiotojo instinktas mažame kūne
Nors namuose jie elgiasi kaip tikri aristokratai, lauke atsibunda jų spanielio prigimtis. Pamatę paukštį, voverę ar drugelį, jie gali pamiršti viską aplinkui ir pasileisti bėgti. Todėl pasivaikščiojimų metu, ypač neaptvertose teritorijose, rekomenduojama būti atsargiems. Jų uoslė yra puiki, o noras tyrinėti aplinką – begalinis.
Kam labiausiai tinka ši veislė?
Kavalieriaus Karaliaus Karolio spanielis yra viena universaliausių veislių, tačiau tam tikriems žmonių tipams jis tinka idealiai, o kitiems gali tapti iššūkiu.
- Šeimoms su vaikais: Tai vienas saugiausių pasirinkimų šeimoms. Kavalieriai yra kantrūs, retai rodo agresiją ir noriai įsitraukia į vaikų žaidimus. Tiesa, dėl nedidelio dydžio (suaugę sveria apie 6-8 kg) tėvai turi prižiūrėti, kad patys vaikai netyčia nesužeistų šuns.
- Senjorams: Dėl savo prisitaikymo prie šeimininko aktyvumo lygio, šie šunys yra puikūs kompanionai vyresnio amžiaus žmonėms. Jiems nereikia bėgti maratonų – užtenka ramaus pasivaikščiojimo ir daug laiko praleisto kartu ant sofos.
- Pirmą kartą auginantiems šunį: Kavalieriai yra lengvai dresuojami, nes jų didžiausias noras – įtikti šeimininkui. Jie nėra užsispyrę ar dominuojantys, todėl atleis daugelį pradedančiojo dresuotojo klaidų.
- Dirbantiems iš namų: Kadangi šie šunys dievina kompaniją, jie bus laimingiausi gulėdami po jūsų darbo stalu ar šalia kėdės.
Kam ši veislė netinka?
Nepaisant daugybės privalumų, Kavalieriaus Karaliaus Karolio spanielis nėra tinkamas visiems. Jei jūsų gyvenimo būdas verčia jus būti darbe po 10-12 valandų per parą ir namuose nieko nebūna, šis šuo kentės. Išsiskyrimo nerimas yra reali ir dažna šios veislės problema, pasireiškianti lojimu, daiktų graužimu ar net depresija. Taip pat, tai nėra lauko šuo – laikyti kavalierių būdoje ar voljere yra griežtai draudžiama ne tik dėl jo fizinių savybių, bet ir dėl psichologinio poreikio būti šalia žmogaus.
Sveikata: ką būtina žinoti prieš įsigyjant
Tai yra jautriausia tema kalbant apie šią veislę. Deja, populiarumas ir intensyvus veisimas lėmė tam tikrų genetinių ligų paplitimą. Atsakingas būsimas šeimininkas privalo apie tai žinoti.
- Mitralinio vožtuvo liga (MVD): Tai dažniausia šios veislės širdies liga. Ji gali pasireikšti gana ankstyvame amžiuje. Reguliarūs vizitai pas kardiologą yra privalomi.
- Siringomielija (SM): Tai neurologinė būklė, kai kaukolė yra per maža smegenims, kas sukelia skysčių kaupimąsi nugaros smegenyse. Tai gali būti labai skausminga šuniui.
- Akių ir ausų problemos: Kaip ir visi spanieliai, kavalieriai turi ilgas, nulėpusias ausis, kuriose prastai cirkuliuoja oras, todėl jos linkusios į uždegimus.
Renkantis šuniuką, būtina reikalauti tėvų sveikatos tyrimų. Tai nėra garantija, kad šuo niekada nesirgs, tačiau tai žymiai sumažina riziką.
Priežiūra ir kailio puoselėjimas
Kavalieriai turi nuostabų, šilkinį kailį, kuris gali būti keturių spalvų: Blenheim (kaštoninė ant balto fono), Tricolor (juoda ir balta su ruda), Ruby (vienspalvė raudona) ir Black & Tan (juoda su ruda). Nors kailis atrodo prabangiai, jo priežiūra nėra tokia sudėtinga, kaip gali pasirodyti.
Šių šunų nereikia kirpti (išskyrus pėdučių plaukus higienos sumetimais). Pagrindinė taisyklė – reguliarus šukavimas, bent 2-3 kartus per savaitę, ypač dėmesį skiriant vietoms už ausų ir po pažastimis, kur kailis linkęs veltis. Maudyti rekomenduojama pagal poreikį, naudojant kokybiškus kondicionierius, kad kailis išliktų žvilgantis. Svarbu paminėti, kad kavalieriai šeriasi, ypač pavasarį ir rudenį, todėl namuose plaukų tikrai bus.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar Kavalieriaus Karaliaus Karolio spanieliai daug loja?
Paprastai tai nėra triukšmingi šunys. Jie gali suloti, kai kas nors skambina į duris, norėdami pranešti apie atvykėlį, tačiau jie neturi polinkio loti be priežasties. Jei šuo paliekamas vienas ilgam laikui ir jaučia nerimą, lojimas gali tapti problema.
Ar šią veislę sunku išmokyti daryti gamtinius reikalus lauke?
Tai gali būti šioks toks iššūkis. Mažų veislių šunys dažnai turi mažesnes šlapimo pūsles ir lėčiau bręsta šiuo atžvilgiu. Kavalieriams reikia nuoseklumo ir kantrybės. Griežtos bausmės neveikia – jos tik išgąsdina jautrų šunį. Teigiamas skatinimas ir dažnas vedimas į lauką yra raktas į sėkmę.
Kiek fizinio krūvio jiems reikia?
Vidutiniškai. Jiems užtenka 30–60 minučių pasivaikščiojimo per dieną, padalinto į kelis išėjimus. Tačiau savaitgaliais jie mielai leisisi ir į ilgesnius žygius gamtoje. Svarbiausia – neperkrauti šuns per dideliais karščiais, nes trumpasnukiams šunims sunkiau atsivėsinti.
Ar jie tinka alergiškiems žmonėms?
Ne. Kavalieriaus Karaliaus Karolio spanieliai turi poplaukį ir šeriasi, be to, jie gamina pleiskanas, kurios yra pagrindinis alergenas. Tai nėra hipoalerginė veislė.
Atsakingas veisėjo pasirinkimas ir kaina
Nusprendus įsigyti Kavalieriaus Karaliaus Karolio spanielį, svarbiausias žingsnis – rasti patikimą veisėją. Dėl veislės populiarumo, rinka yra užtvindyta „daugintojų”, kurie veisia šunis nesirūpindami jų sveikata ir genetika. Tokie šuniukai dažnai parduodami pigiau, be dokumentų, tačiau ateityje veterinarų sąskaitos gali dešimtis kartų viršyti sutaupytą sumą, jau nekalbant apie emocinį skausmą matant kenčiantį augintinį.
Atsakingas veisėjas visada parodys šuniuko tėvus, pateiks sveikatos tyrimų sertifikatus (širdies, akių, girnelių, genetinius DNR tyrimus) ir domėsis, kokiomis sąlygomis gyvens mažylis. Kavalieriaus kaina su kilmės dokumentais yra nemaža investicija, tačiau ji atspindi veisėjo įdėtą darbą, sveikatos tyrimų kaštus ir kokybišką mažylių auginimą. Alternatyva pirkimui – prieglaudos arba specializuotos organizacijos, gelbėjančios spanielius, kur kartais galima rasti ir šios veislės atstovų, ieškančių naujų namų.
