Miego trūkumas arba per ilgas miegas
Viena iš dažniausių priežasčių, kodėl ryte jaučiamas galvos skausmas – netinkama miego trukmė. Miegant per trumpai organizmas nespėja atsistatyti, o smegenys išlieka įsitempusios. Tačiau ir per ilgas miegas – daugiau nei 9 valandos – gali sukelti migrenai būdingus simptomus. Optimalus suaugusio žmogaus miego laikas – 7–8 valandos.
Norint išvengti rytinių galvos skausmų, svarbu susikurti pastovų miego grafiką ir eiti miegoti tuo pačiu metu kiekvieną dieną, net savaitgaliais.
Netinkama miego poza arba pagalvės aukštis
Jeigu miegant kaklas ar galva būna nenatūralioje padėtyje, gali atsirasti įtampa raumenyse, o tai lemia galvos skausmą ryte. Per aukšta ar per žema pagalvė, neergonomiškas čiužinys arba per minkšta lova – visa tai gali prisidėti prie problemos.
Rinkitės ortopedinę pagalvę arba bent jau tokią, kuri palaiko natūralią galvos ir kaklo padėtį. Jei skausmas lokalizuotas sprande – tai itin aiškus ženklas, kad reikėtų keisti miego padėtį arba pagalvės tipą.
Dehidratacija ir nepakankamas vandens kiekis
Per naktį kūnas praranda skysčių – kvėpuojant, prakaituojant ar net per odą. Jeigu prieš miegą negeriate pakankamai vandens arba miegate per šiltame kambaryje, galite atsibusti su galvos skausmu dėl lengvos dehidratacijos.
Sprendimas – stiklė vandens vakare (ne per vėlai) ir ryte vos prabudus. Taip pat verta vėdinti miegamąjį ir vengti per didelės temperatūros kambaryje miego metu.
Miego apnėja arba knarkimas
Jeigu dažnai pabundate su sunkumu galvoje, jaučiate mieguistumą net po ilgo miego ir partneris pastebi garsų knarkimą – galbūt turite miego apnėjos sutrikimą. Tai būklė, kai miegant trumpam sustoja kvėpavimas, organizmas gauna mažiau deguonies, o tai sukelia spaudimą galvoje.
Tokiu atveju svarbu kreiptis į gydytoją ir atlikti miego tyrimus. Negydoma miego apnėja ne tik sukelia galvos skausmus, bet ir padidina širdies ligų bei insulto riziką.
Stresas, įtampa ir nerimas
Psichologiniai veiksniai taip pat turi įtakos rytiniam galvos skausmui. Jeigu einate miegoti jausdami įtampą ar nerimą, organizmas net ir naktį gali išlikti „budėjimo“ režime. Toks paviršutiniškas miegas nesuteikia poilsio, o atsikėlus jaučiamas spaudimas galvoje ar net migreninis skausmas.
Padėti gali vakarinės meditacijos, kvėpavimo pratimai, žolelių arbata (pvz., ramunėlių ar melisų) bei elektronikos ribojimas bent valandą prieš miegą.
Kofeino trūkumas arba perteklinis jo vartojimas
Jeigu kasdien vartojate kavą, organizmas pripranta prie kofeino kaip stimulianto. Jeigu ryte praleidžiate įprastą kavos puodelį, organizmas reaguoja abstinencijos simptomais – vienas jų yra galvos skausmas. Tuo tarpu per didelis kavos kiekis, ypač vakare, gali sukelti dehidrataciją ir miego sutrikimus, taip pat prisidėti prie rytinio skausmo.
Sprendimas – nuoseklus kofeino vartojimas, vengiant vėlyvo vakaro puodelio.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jeigu galvos skausmai rytais kartojasi dažnai (kelis kartus per savaitę ar kasdien), atsiranda be aiškios priežasties arba yra labai stiprūs, būtina kreiptis į šeimos gydytoją ar neurologą. Tai gali būti ženklas apie rimtesnius sveikatos sutrikimus – aukštą kraujospūdį, sinusitą, migreną ar net smegenų kraujotakos sutrikimus.
Rytinės savijautos gerinimas prasideda nuo vakaro įpročių
Daugelis rytinių galvos skausmų priežasčių susijusios su mūsų kasdieniais (tiksliau – vakariniais) įpročiais. Tinkamas miego režimas, ergonomiška aplinka, pakankamas vandens vartojimas ir mažesnis stresas gali ženkliai pagerinti savijautą. Jei pabudimas su skausmu tampa įprastas – laikas įsiklausyti į savo kūną ir šiek tiek pakoreguoti gyvenimo ritmą. Daugeliu atvejų tai duoda realių rezultatų jau po kelių dienų.
