Kompostavimo esmė: kas vyksta dėžės viduje?
Kompostavimas – aerobinis biologiškai skaidžių atliekų skaidymas, kurio metu bakterijos, grybai ir kiti mikroorganizmai paverčia maisto likučius humusu. Procesui reikia trijų pagrindinių dalykų: anglies (rudų medžiagų), azoto (žalių atliekų) ir deguonies. Tinkamai subalansuotas, krūvas įšyla iki 55–65 °C, žūsta patogenai ir piktžolių sėklos, o per 3–6 mėn. gaunamas brangus sodininkų „juodasis auksas“.
Indo pasirinkimas: atvira krūva, plastikinis konteineris ar „bokštas“?
Atvira krūva tinka didesniam kiemui, bet lėtai įšyla ir gali traukti kenkėjus. Plastikinis komposteris (300–600 l) išlaiko šilumą, turi dangtį nuo lietaus, o ventiliacijos angos reguliuoja oro srautą. Mieste populiarėja sluoksniuojami bokštiniai modeliai su žarnelėmis skysčio nuotekoms; jie kompaktiški (0,3 m²) ir gamina „komposto arbatą“ gėlėms. Svarbu, kad inde būtų bent trys šoninės angos – kitaip pradės smirdėti dėl anaerobinių bakterijų.
„Žali“ ir „rudi“: idealus santykis 1 : 3
Žali (azoto) ingredientai: daržovių ir vaisių likučiai, kavos tirščiai, šviežia žolė.
Rudi (anglies) ingredientai: sausos sodo žolės, popierius be spaustuvinės dažų, pjuvenos.
Sluoksniuokite 5 cm „žalių“ ir 10–15 cm „rudų“. Jei krūva drėgna ir dvokia amoniaku – per daug azoto; pabarstykite pjuvenų. Jei krūva sausa ir nešyla – trūksta azoto, įmeskite banano žievių ar kavos tirščių.
Drėgmė ir aeracija: „išspaustų kempinių“ testas
Suspauskite saują komposto: jei ištrykšta vienas-kitas lašas, drėgmė ideali (55–60 %). Sausesnį sluoksnį sudrėkinkite lietaus vandeniu, pernelyg šlapią išpurenkite mediniu šakčiu, kad įsiskverbtų deguonis. Krūvą vėdinkite bent kas dvi savaites; bokštiniuose komposteriuose užtenka pasukti rankenėlę, tradicinėje krūvoje – perkelti šakčiu iš krašto į vidurį.
Dažniausios klaidos ir greiti sprendimai
Nemalonus supuvusių kiaušinių kvapas. Priežastis – anaerobiniai procesai. Sprendimas: pridėkite stambių rupių šakelių oro koridoriams ir saują dolomito miltų, kad sumažintumėte rūgštingumą.
Musės ir vaisinės muselės. Likučius uždenkite 5 cm rudo sluoksnio ir kartą per savaitę pabarstykite cinamono – jis veikia kaip natūralus repelentas.
Krūva nešyla. Patikrinkite C : N santykį; įmeskite žalias žoles ar dilgėlių srutos – tai azoto „užtaisas“.
Vermikompostavimas – sprendimas balkonui
Jei neturite kiemo, rinkitės Kalifornijos raudonųjų sliekų dėžę. Sliekai dirba 15–25 °C temperatūroje ir per 3 mėn. paverčia buitinius likučius „juoduoju humusu“, kuriame mikroelementų koncentracija 5 kartus didesnė nei sodo komposte. Maitinkite kartą per savaitę susmulkintais vaisiais, venkite citrusų žievių – rūgštis kenkia sliekų odai.
Kaip ir kada naudoti prinokusį kompostą?
Prinokęs kompostas tamsiai rudas, biri, bekvapis. Likučių struktūra nebeatpažįstama, o temperatūra nukrenta iki aplinkos lygio. Naudokite:
- Daržo lysvėse – 5 l/m², išmaišyti viršutiniu 10 cm sluoksniu.
- Vazonų substratui – 20 % komposto, 40 % kokoso pluošto, 40 % perlito.
- Mulčiui prie vaismedžių – 3 cm sluoksniu aplink kamieno zoną.
Tvarus maisto ratų uždarymas – nauda dirvai ir klimatui
Kasmet vienas lietuvis išmeta ~70 kg maisto atliekų; kompostuodami sumažinate šiukšlių dėžės turinį, CO₂ emisijas ir kuriate „nemokamas trąšas“ savo augalams. Parinkę tinkamą indą, laikydami 1 : 3 žali–rudi proporciją, reguliuodami drėgmę ir oro patekimą, be vargo paversite atliekas vertingu humusu ir prisidėsite prie žiedinės ekonomikos tiesiog savo kieme ar balkone.
