Kodėl verta kompostuoti?
Kompostavimas padeda sumažinti buitinių atliekų kiekį iki 40 %, todėl tai yra viena efektyviausių priemonių mažinti ekologinį pėdsaką. Be to, namuose pagamintas kompostas yra nemokamas ir visiškai natūralus – jame nėra cheminių priedų ar trąšų, kurios dažnai pasitaiko pramoniniuose produktuose. Jis praturtina dirvą humusu, pagerina drėgmės sulaikymą ir suaktyvina mikroorganizmų veiklą, todėl augalai auga sveikesni, o derlius tampa gausesnis.
Tinkamai prižiūrimas kompostas taip pat padeda išlaikyti maistines medžiagas, kurios kitu atveju patektų į sąvartyną. Tai ne tik naudinga aplinkai, bet ir suteikia pasitenkinimo – stebėti, kaip atliekos virsta derlinga žeme, yra įkvepiantis ir atsakingas procesas.
Vieta ir sąlygos kompostavimui
Pirmas žingsnis – pasirinkti tinkamą vietą kompostui. Jei gyvenate nuosavame name, kompostinę geriausia statyti sode, pavėsyje, kad ji neperkaistų saulėje. Svarbu, kad vieta būtų sausa, bet neužmirkstanti, su gera oro cirkuliacija. Butuose galima naudoti specialias uždaras kompostines ar net vadinamąsias „bokashi“ sistemas, kurios leidžia kompostuoti maisto atliekas be nemalonių kvapų.
Kompostinė gali būti gamyklinė arba pasigaminta savo rankomis iš medžio, plastiko ar metalo tinklo. Svarbiausia, kad ji turėtų ventiliacijos angas ir būtų pakelta nuo žemės, kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti.
Ką galima dėti į kompostą
Norint sukurti kokybišką kompostą, svarbu žinoti, kokios atliekos tam tinkamos. Jos skirstomos į dvi grupes – „žaliąsias“ ir „rūdąsias“:
Žaliosios atliekos – tai drėgnos, azoto turinčios medžiagos: vaisių ir daržovių likučiai, kavos tirščiai, arbatos lapeliai, žolė, augalų lapai ar gėlės. Jos suteikia kompostui reikalingų maistinių medžiagų ir pagreitina irimo procesą.
Rūdžiosios atliekos – tai sausos, anglies turinčios medžiagos: šakelės, sausas popierius, kartonas, pjuvenos, sausos lapų krūvos. Jos suteikia struktūrą ir padeda palaikyti tinkamą oro kiekį komposte.
Geriausi rezultatai pasiekiami derinant abi grupes santykiu maždaug 1:2 (viena dalis „žaliųjų“ ir dvi „rūdžiųjų“). Taip užtikrinama tinkama pusiausvyra tarp azoto ir anglies, o kompostas greičiau subręsta.
Ko nereikėtų dėti į kompostą
Ne visos organinės atliekos tinka kompostavimui. Venkite mėsos, žuvies, pieno produktų, riebalų, ligotų augalų, piktžolių su sėklomis ir gyvūnų ekskrementų. Tokios medžiagos gali skleisti nemalonų kvapą, privilioti kenkėjus arba sulėtinti irimo procesą.
Taip pat nerekomenduojama dėti blizgaus popieriaus, plastiko, sintetinių audinių ar dažytos medienos. Kompostavimui tinka tik natūralios, biologiškai skaidžios medžiagos.
Komposto gamybos procesas žingsnis po žingsnio
1. Paruoškite pagrindą. Ant kompostinės dugno paklokite storesnį šakelių sluoksnį – jis užtikrins geresnę oro cirkuliaciją ir nutekėjimą.
2. Sudėkite sluoksnius. Kintamais sluoksniais dėkite „žaliąsias“ ir „rūdžiąsias“ atliekas. Kiekvienas sluoksnis turėtų būti apie 10–15 cm storio.
3. Palaikykite drėgmę. Kompostas turi būti drėgnas kaip išgręžta kempinė – nei per sausas, nei per šlapias. Jei per sausas, sudrėkinkite vandeniu, jei per šlapias – įdėkite daugiau sausų medžiagų.
4. Vartykite kas kelias savaites. Oro tiekimas būtinas – vartykite kompostą šakėmis ar specialiu maišytuvu. Tai pagreitina irimą ir neleidžia susidaryti nemaloniems kvapams.
5. Palaukite, kol subręs. Komposto brendimo laikas priklauso nuo temperatūros ir sąlygų, paprastai tai užtrunka nuo 3 iki 6 mėnesių. Brandus kompostas tampa tamsus, purios struktūros ir kvepia žeme.
Kaip atpažinti, kad kompostas jau paruoštas
Subrendęs kompostas primena tamsų, vienalytį miško dirvožemį. Jame nebeturėtų būti atpažįstamų atliekų, o temperatūra viduje nukrinta iki aplinkos lygio. Jei kompostas vis dar šiltas ar išskiria amoniako kvapą, tai ženklas, kad jam reikia dar šiek tiek laiko subręsti.
Paruoštą kompostą galima naudoti kaip trąšą daržams, gėlėms, vejos atgaivinimui arba kaip dirvos pagerinimo priemonę sodinant naujus augalus.
DUK
Kiek laiko užtrunka pagaminti kompostą?
Priklausomai nuo sąlygų, kompostui subręsti prireikia nuo 3 iki 9 mėnesių. Šiltesniu oru ir reguliariai vartant procesas vyksta greičiau.
Ar kompostas gali skleisti nemalonų kvapą?
Tinkamai subalansuotas kompostas nekvepia blogai – jis skleidžia malonų žemės aromatą. Jei atsiranda kvapas, tikėtina, kad per daug drėgmės arba per mažai „rūdžiųjų“ atliekų.
Ar galima kompostuoti bute?
Taip, galima naudoti specialias uždaras kompostines ar „bokashi“ sistemas. Jos kompostuoja be kvapų ir tinka net mažose erdvėse.
Ką daryti, jei kompostas per sausas?
Sudrėkinkite jį šiek tiek vandeniu arba įdėkite daugiau „žaliųjų“ atliekų, pavyzdžiui, vaisių žievelių ar kavos tirščių.
Ar galima dėti pelenus į kompostą?
Taip, bet saikingai. Nedidelis medžio pelenų kiekis praturtina kompostą kalciu ir kalio junginiais, tačiau per didelis kiekis gali šarmininti dirvą.
Kompostavimas kaip tvarus gyvenimo būdas
Komposto gamyba namuose – tai ne tik praktiškas, bet ir tvarus žingsnis link atsakingesnio vartojimo. Kai suprantame, kad didelė dalis mūsų šiukšlių gali tapti naudingu ištekliu, pasikeičia požiūris į atliekas ir jų tvarkymą. Pradėti galima nuo mažų dalykų – nuo kavos tirščių iki daržovių žievelių, o laikui bėgant šis įprotis tampa natūraliu gyvenimo būdu. Kompostuodami jūs kuriate ne tik derlingą dirvą, bet ir švaresnę, tvaresnę aplinką ateities kartoms.
