Tvarumas šiandien tapo nebe mada, o būtinybe. Europos Sąjungos Žaliojo kurso gairės įpareigoja įmones mažinti anglies dioksido emisijas, taupyti energiją ir pereiti prie efektyvesnių technologijų.
Oro kompresoriai, kurių energijos sąnaudos gali sudaryti iki 70 % visų eksploatacijos išlaidų, tampa viena svarbiausių sričių, kurioje galima pasiekti realų proveržį. Bet ar Lietuvos įmonės jau pasiruošusios investuoti į žaliąją energetiką kompresorių srityje?
Kodėl kompresoriai tampa „tvarumo testu“?
Pramonėje oro kompresoriai yra neišvengiami. Jie naudojami baldų, metalo, automobilių pramonėje, medicinoje ir net maisto gamyboje. Tačiau jie yra ir vieni iš didžiausių elektros energijos „valgytojų“.
UAB „Zereda“ technikos specialistas Andrius sako: „Jeigu įmonė ieško būdų, kaip sumažinti savo energijos sąnaudas ir emisijas, kompresoriai yra pirmoji vieta, kur reikia pradėti. Net 10 % efektyvesnis kompresorius gali reikšti tūkstančių eurų sutaupymą per metus.“
Lietuvos įmonių kelias link efektyvumo
Vilniaus gamybos įmonės pastaraisiais metais vis dažniau renkasi sraigtinius kompresorius su dažnio keitikliais. Tokia įranga leidžia reguliuoti oro tiekimą pagal realų poreikį ir taip sumažinti elektros sąnaudas iki 30 %. Kaune viena metalo apdirbimo gamykla, pakeitusi tris senus stūmoklinius kompresorius vienu moderniu sraigtiniu – per metus sumažino elektros išlaidas 15 tūkst. eurų.
Klaipėdoje, kur dirba nemažai įmonių, aptarnaujančių jūrinę pramonę, į kompresorius pradėta integruoti šilumos grąžinimo sistemas. Tai reiškia, kad kompresoriaus išskiriama šiluma naudojama patalpoms šildyti arba karštam vandeniui gaminti. Tokiu būdu energijos išteklių sunaudojimas mažėja, o įmonės gali pasigirti mažesniu anglies pėdsaku.
Skaičiai, kurie verčia susimąstyti
Pagal Aplinkos ministerijos pateiktą statistiką, Lietuvos pramonė sudaro apie 25 % visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Nors didžiausią dalį sudaro energetikos sektorius, gamybinės įmonės taip pat daro didelį poveikį.
Oro kompresorių efektyvumo didinimas vien tik 10 % mastu visoje Lietuvoje leistų sutaupyti apie 50 GWh elektros per metus. Tai prilygsta mažo miesto metiniam elektros suvartojimui.
„Žaliojo“ kompresoriaus nauda – ne tik gamtai
Efektyvesni kompresoriai dažnai kainuoja brangiau, tačiau jų investicija atsiperka per 2–4 metus. Be to, įmonės, kurios renkasi tvarius sprendimus, sulaukia papildomų privalumų:
- Mažesnės sąskaitos už elektrą.
- Geresnis įvaizdis klientų ir partnerių akyse.
- Galimybė gauti finansavimą ar paramą iš ES fondų.
- Darbuotojų motyvacija – vis daugiau žmonių nori dirbti įmonėse, kurios rūpinasi aplinka.
Andrius pastebi, kad: „Kai kalbame su įmonių vadovais, jie dažnai iš pradžių mato tik kainą. Tačiau kai parodome realius skaičiavimus – kiek sutaupoma elektros ir kiek sumažėja emisijos, – požiūris kardinaliai pasikeičia. Tvarumas tampa ne tik ekologija, bet ir ekonomika.“
Kas dar stabdo Lietuvos įmones?
Vis dėlto ne viskas rožėmis klota. Mažesni autoservisai ar dirbtuvės vis dar renkasi senus, naudotus kompresorius, nes jie pigesni. Dažnai įmonės bijo investuoti į naują įrangą, manydamos, kad tai per didelė finansinė našta. Dar viena problema – informacijos trūkumas. Dalis verslininkų tiesiog nežino apie šiuolaikinių kompresorių galimybes.
Ar Lietuva jau žengia į „žaliąją“ energetiką?
Galima sakyti, kad procesas vyksta, bet dar ne visu tempu. Didžiosios įmonės, ypač Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, jau aktyviai pereina prie efektyvesnių ir tvaresnių sprendimų. Deja, mažesnėms įmonėms reikalingas papildomas paskatinimas, pvz., ES parama ar valstybės konsultacijos.
Jeigu ši tendencija išliks, per artimiausią dešimtmetį Lietuvos pramonė gali tapti ženkliai „žalesnė“. O kompresoriai čia vaidins vieną iš pagrindinių vaidmenų. Tylūs, efektyvūs ir taupantys energiją – jie padės suderinti verslo interesus su aplinkosauga.
