Lėtinio nuovargio sindromas: medicininis apibrėžimas ir statistika
Lėtinio nuovargio sindromas (angl. ME/CFS – Myalgic Encephalomyelitis/Chronic Fatigue Syndrome) apibūdinamas kaip nuolatinis, mažiausiai šešis mėnesius trunkantis išsekimas, nepaaiškinamas įprastais klinikiniais tyrimais ir nepraeina pailsėjus. Pasaulio sveikatos organizacija jį priskiria neurologinių sutrikimų grupei. Skaičiuojama, kad Lietuvoje gali sirgti daugiau nei 15 000 žmonių, tačiau diagnozuojama tik trečdalis atvejų – dažnai nuovargis palaikomas streso ar perdegimo pasekme.
Pagrindiniai simptomai, verčiantys įtarti LNS
• Nuolatinis išsekimas, kuris nepraeina net po 8–9 valandų miego.
• Po-krūvinio pablogėjimo reiškinys (angl. PEM) – net trumpa mankšta ar protinė veikla gali „išjungti“ iki kelių dienų.
• Koncentracijos ir atminties spragos („migla galvoje“).
• Nereguliarus miegas – sunku užmigti, dažni prabudimai, ryte nesijaučiama pailsėjus.
• Raumenų ar sąnarių skausmas be uždegimo žymenų.
• Autonominės nervų sistemos sutrikimai – galvos svaigimas stojantis, širdies plakimas.
Kodėl atsiranda lėtinio nuovargio sindromas?
Mokslininkai išskiria kelių veiksnių „kokteilį“: po virusinių infekcijų (Epstein–Barr, COVID-19), hormonų pusiausvyros pakitimai (skydliaukės, antinksčių), žarnyno mikrobiomos disbalansas, ilgalaikis stresas bei genetinis polinkis. Naujausi 2025 m. tyrimai rodo, kad daliai pacientų nustatomas sutrikęs mitochondrijų energijos ciklas – ląstelėms tampa sudėtinga paversti gliukozę ATP kuru.
Diagnozės kelias: kokius tyrimus verta atlikti?
Gydytojas pirmiausia atmeta anemiją, hipotirozę, celiakiją, B12 trūkumą ir autoimunines ligas. Įprastas „starto paketas“:
- Kraujo uždegimo rodikliai (CRP, ENG).
- Skydliaukės hormonai (TSH, fT4, fT3).
- Feritinas ir B12.
- Gliukozės tolerancijos testas.
- Serologija dėl EB viruso, citomegalo, Laimo boreliozės, jei įtariama.
Jeigu visi tyrimai normalūs, bet simptomai išlieka, taikomi Amerikos CDC kriterijai ir sudaromas integruotas pagalbos planas.
Septyni praktiniai žingsniai energijai susigrąžinti
1. Pacing strategija. Dieną skirstykite į „energetinius blokelius“ – 15 min. veiklos, 5 min. poilsio. Venkite „stūmimo“ iki išsekimo.
2. Maistinių medžiagų tankinimas. Rinkitės produktus, kurių daug maistinių vienetų 100 kcal: lašišą, kiaušinius, avinžirnius, lapines daržoves. Papildykite kofermento Q10 (100 mg) ir L-karnitino (500 mg) kursą – jie remia mitochondrijas.
3. Probiotikai ir prebiotikai. 10 mlrd. CFU kompleksas + 20 g tirpių skaidulų (psilijaus luobelės, kiaulpienės šaknys) per dieną – žarnyno mikrobioma susijusi su imuninėmis reakcijomis.
4. Valdomas judesys. Pradėkite nuo gravitacijos minimizavimo – gulimos tempimo pozos, plaukimas, vėliau lėta joga. Įtraukus 5 min. „katės–kuprinės“ seką ryte, daugelis pacientų praneša mažesnį raumenų skausmą.
5. Kvėpavimo pratimai. 4-6-4 (įkvėpimas 4 s, palaikymas 6 s, iškvėpimas 4 s) porą kartų per dieną padidina deguonies pasisavinimą ir mažina nerimą.
6. Šviesos terapija. 10 000 liuksų LED lempa 20 min. ryte stabilizuoja cirkadinį ritmą, gerina kortizolio ritmiką.
7. Psichologinė pagalba. Kognityvinė elgesio terapija padeda susitarti su kūnu: atsisakyti perfekcionizmo, priimti lėtesnį tempą be kaltės jausmo.
Kada kreiptis dėl medikamentinio gydymo ir kokios naujovės horizonte?
Jei, nepaisant gyvenimo būdo pokyčių, po 6 mėn. kasdienė veikla ribojama daugiau nei 50 %, gydytojas gali pasiūlyti naltreksono mažomis dozėmis (LDN) – tyrimai rodo, kad jis slopina mikrouždegimus. Kai kuriems padeda mėlynojo šviesos spektro filtravimas vakare, nes sumažina autonominės nervų sistemos hiperaktyvumą. 2025 m. klinikiniame etape – mitochondrijų funkciją gerinantys peptidai (SS-31), tačiau atvykimo į rinką teks palaukti kelerius metus.
