Širdies plakimas yra vienas iš tų gyvybinių procesų, kurio dažniausiai net nepastebime, kol jis veikia sklandžiai. Tačiau staiga pajutus, kad širdis „daužosi“ krūtinėje lyg po maratono, nors tiesiog sėdite ant sofos, natūralu pasijusti neramiai. Padidėjęs pulsas, mediciniškai vadinamas tachikardija, yra viena dažniausių priežasčių, kodėl pacientai kreipiasi į kardiologus ar šeimos gydytojus. Nors dažnas širdies plakimas gali būti visiškai normali organizmo reakcija į stresą, fizinį krūvį ar net puodelį stiprios kavos, kartais tai yra pirmasis signalas apie rimtesnius sveikatos sutrikimus, kurių ignoruoti negalima. Kardiologai pabrėžia, kad svarbu ne tik pats skaičius, kurį matote pulsometre, bet ir aplinkybės, kuriomis pulsas padažnėja, bei lydintys simptomai.
Kas laikoma normaliu pulsu ir kas yra tachikardija?
Prieš pradedant analizuoti priežastis, būtina suprasti, kokie rodikliai yra laikomi norma. Suaugusio žmogaus ramybės būsenos pulsas (kai žmogus nejuda ir nėra veikiamas streso) standartiškai svyruoja nuo 60 iki 100 dūžių per minutę. Tačiau šis diapazonas yra gana platus ir priklauso nuo daugelio faktorių:
- Fizinis pasirengimas: Profesionalių sportininkų ar labai fiziškai aktyvių žmonių širdis dirba efektyviau, todėl jų ramybės pulsas gali būti gerokai lėtesnis – apie 40–50 dūžių per minutę. Tai nėra liga, o stiprios širdies požymis.
- Amžius: Vaikų pulsas natūraliai yra dažnesnis nei suaugusiųjų, o senstant širdies ritmas gali šiek tiek lėtėti arba tapti nereguliarus dėl laidžiosios sistemos pokyčių.
- Kūno sudėjimas ir lytis: Moterų pulsas vidutiniškai yra šiek tiek dažnesnis nei vyrų.
Tachikardija diagnozuojama tada, kai širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje viršija 100 dūžių per minutę. Svarbu atskirti fiziologinę tachikardiją (kai širdis plaka greičiau dėl natūralių priežasčių, pvz., bėgant) nuo patologinės, kai ritmas sutrinka be aiškios išorinės priežasties.
Dažniausios fiziologinės (nepavojingos) priežastys
Ne kiekvienas pulso padažnėjimas reikalauja gydymo. Dažniausiai širdis reaguoja į mūsų gyvenimo būdą ir aplinkos veiksnius. Kardiologai išskiria šiuos pagrindinius veiksnius, kurie laikinai padidina širdies ritmą:
- Emocinis stresas ir nerimas: Tai viena dažniausių priežasčių šiuolaikiniame pasaulyje. Streso metu organizmas išskiria adrenaliną ir kortizolį – hormonus, kurie paruošia kūną „kovok arba bėk“ reakcijai. Tai tiesiogiai verčia širdį plakti greičiau, kad raumenys būtų geriau aprūpinti krauju.
- Fizinis krūvis: Tai visiškai normali reakcija. Raumenims reikia daugiau deguonies, todėl širdis turi dirbti intensyviau. Jei pulsas greitai atsistato pabaigus treniruotę, nerimauti neverta.
- Stimuliatoriai (kofeinas ir nikotinas): Kava, energetiniai gėrimai, stipri arbata ir rūkymas (įskaitant elektronines cigaretes) veikia centrinę nervų sistemą ir stimuliuoja širdies veiklą. Žmonėms, jautriems kofeinui, net vienas puodelis gali sukelti nemalonų širdies plakimą.
- Dehidratacija ir elektrolitų disbalansas: Kai organizmui trūksta skysčių, kraujo tūris sumažėja, jis sutirštėja. Širdis priversta plakti dažniau, kad užtikrintų normalią kraujotaką. Taip pat kalio ar magnio trūkumas gali sukelti permušimus ir dažną pulsą.
- Karščiavimas: Sergant infekcinėmis ligomis, kiekvienas kūno temperatūros laipsnis virš normos padidina širdies ritmą maždaug 10 dūžių per minutę.
Patologinės priežastys: kada tai ligos simptomas?
Jei pašalinus aukščiau minėtus veiksnius pulsas išlieka aukštas, arba jei tachikardija užeina staigiais priepuoliais be jokios priežasties, tai gali rodyti sisteminius sveikatos sutrikimus.
1. Skydliaukės veiklos sutrikimai
Skydliaukė yra tarsi organizmo greičio pedalas. Hipertireozė – būklė, kai skydliaukė gamina per daug hormonų (tiroksino), – tiesiogiai greitina medžiagų apykaitą ir širdies darbą. Pacientai, sergantys hipertireoze, dažnai skundžiasi, kad širdis „veržiasi iš krūtinės“ net miegant, taip pat jaučia rankų drebėjimą, svorio kritimą ir padidėjusį prakaitavimą.
2. Mažakraujystė (anemija)
Esant anemijai, kraujyje sumažėja hemoglobino, kuris perneša deguonį. Kadangi organai gauna mažiau deguonies, širdis bando kompensuoti šį trūkumą dirbdama greičiau ir pumpuodama didesnį kraujo kiekį. Tai dažna priežastis moterims, patiriančioms gausias menstruacijas, arba žmonėms, turintiems geležies įsisavinimo problemų.
3. Širdies ritmo sutrikimai (aritmijos)
Tai pati rimčiausia priežasčių grupė. Tachikardija gali būti susijusi su elektrinės širdies sistemos „trumpaisiais jungimais“. Pavyzdžiui:
- Prieširdžių virpėjimas: Chaotiškas, nereguliarus ir dažnas širdies plakimas. Tai pavojinga būklė, nes didina insulto riziką.
- Supraventrikulinė tachikardija: Staigūs, labai greito pulso (gali siekti 150–200 k/min) priepuoliai, kurie prasideda ir baigiasi staiga.
4. Žemas kraujospūdis (hipotenzija)
Paradoksalu, bet žemas kraujospūdis dažnai sukelia aukštą pulsą. Kai spaudimas kraujagyslėse krenta, organizmas siunčia signalą širdžiai plakti dažniau, kad būtų palaikomas pakankamas kraujo tekėjimas į gyvybiškai svarbius organus, ypač smegenis.
Kokie simptomai rodo, kad reikia skubiai kreiptis į gydytoją?
Pats padidėjęs pulsas dažnai nėra vienintelis rodiklis. Kardiologai įspėja, kad verta nedelsiant sunerimti ir ieškoti medicininės pagalbos, jei dažną širdies plakimą lydi šie simptomai:
- Skausmas ar spaudimas krūtinėje: Tai gali būti krūtinės anginos ar net miokardo infarkto požymis, ypač jei skausmas plinta į kairę ranką, kaklą ar žandikaulį.
- Oro trūkumas (dusulys): Jei ilsintis ar atliekant lengvą veiksmą pritrūksta oro, tai gali rodyti širdies nepakankamumą arba plaučių problemas (pvz., emboliją).
- Svaigulys arba alpulys (sinkopė): Jei dėl per dažno plakimo širdis nespėja prisipildyti krauju, smegenys negauna pakankamai deguonies. Tai labai pavojinga būklė, galinti baigtis sąmonės netekimu ir traumomis.
- Staigus silpnumas ir „mirties baimės“ jausmas: Dažnai lydi rimtus ritmo sutrikimus.
Kaip diagnozuojama tachikardijos priežastis?
Atvykus pas kardiologą, vien pulso pamatavimo neužtenka. Norint nustatyti tikrąją priežastį, atliekami išsamesni tyrimai:
Elektrokardiograma (EKG): Tai bazinis tyrimas, parodantis širdies elektrinę veiklą tyrimo metu. Tačiau, jei tachikardija yra priepuolinė, EKG vizito metu gali būti visiškai normali.
Holterio monitoravimas: Tai 24 valandų (ar ilgesnis) širdies ritmo registravimas. Pacientas nešioja nedidelį aparatą, kuris fiksuoja kiekvieną dūžį paros bėgyje, taip pat ir miego metu ar fizinio krūvio metu. Tai „auksinis standartas“ nustatant nereguliarius ritmo sutrikimus.
Kraujo tyrimai: Būtina ištirti elektrolitų (kalio, magnio, natrio) kiekį, skydliaukės hormonus (TTH, FT4) bei bendrą kraujo vaizdą (dėl anemijos).
Širdies echoskopija: Ultragarsinis tyrimas, leidžiantis įvertinti širdies struktūrą, vožtuvų būklę ir širdies raumens susitraukimo jėgą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Šiame skyriuje pateikiame atsakymus į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus apie širdies ritmą.
Ar išmanieji laikrodžiai tiksliai matuoja pulsą?
Šiuolaikiniai išmanieji laikrodžiai ir apyrankės yra gana tikslūs ramybės būsenoje, tačiau intensyvaus sporto metu gali paklaida padidėti. Visgi, jie puikiai tinka bendrai tendencijai stebėti. Jei laikrodis nuolat rodo įspėjimus apie aukštą pulsą ramybėje ar nereguliarų ritmą (prieširdžių virpėjimą), tai rimtas signalas pasikonsultuoti su gydytoju.
Kodėl pulsas padidėja pavalgius?
Pavalgius didelė dalis kraujo nukreipiama į virškinimo traktą, kad būtų užtikrintas maisto virškinimas ir medžiagų įsisavinimas. Širdis turi dirbti stipriau, kad kompensuotų kraujotakos persiskirstymą. Tai ypač būdinga po gausaus, sunkaus maisto ar vartojant alkoholį.
Ką daryti, jei staiga prasidėjo stiprus širdies plakimas?
Pirmiausia – nepanikuoti, nes baimė dar labiau didina pulsą. Atsisėskite, giliai ir lėtai kvėpuokite. Galite pabandyti vadinamuosius „vaguso manevrus“: sulaikyti kvėpavimą ir stangintis (lyg tuštinantis), nusiprausti veidą lediniu vandeniu arba švelniai pamasažuoti miego arteriją (tik žinant kaip, ir niekada abiejų pusių vienu metu). Jei pulsas nerimsta arba jaučiate skausmą, kvieskite greitąją pagalbą.
Ar naktį prabudus su dažnu pulsu tai pavojinga?
Naktinė tachikardija gali būti susijusi su miego apnėja (kvėpavimo sustojimu miegant), košmarais, skydliaukės problemomis arba alkoholio vartojimu vakare. Jei tai kartojasi dažnai, būtina atlikti tyrimus, ypač dėl miego apnėjos, kuri stipriai apkrauna širdį.
Širdies sveikatos stiprinimas ir prevencija ateičiai
Supratus padidėjusio pulso priežastis, svarbiausia užduotis – imtis prevencinių priemonių. Kardiologai vieningai sutaria, kad didžiąją dalį tachikardijos atvejų, nesusijusių su įgimtomis ydomis, galima kontroliuoti koreguojant gyvenimo būdą. Reguliarus, bet nuosaikus fizinis aktyvumas (pavyzdžiui, greitas ėjimas, plaukimas) treniruoja širdies raumenį, todėl ramybės pulsas ilgainiui retėja – širdis tampa efektyvesniu siurbliu ir jai reikia mažiau dūžių tai pačiai funkcijai atlikti.
Taip pat kritiškai svarbu valdyti lėtinį stresą. Nuolatinė įtampa laiko organizmą budrumo būsenoje, neleisdama širdžiai „pailsėti“. Kvėpavimo pratimai, meditacija, kokybiškas miegas ir darbo bei poilsio režimo sureguliavimas yra ne mažiau veiksmingi vaistai nei farmaciniai preparatai. Be to, mitybos subalansavimas, užtikrinant pakankamą magnio ir kalio kiekį bei vengiant dehidratacijos, padeda išlaikyti stabilų širdies elektrinį aktyvumą. Jei jaučiate nerimą keliančius simptomus, nelaukite – savalaikė diagnostika gali užkirsti kelią širdies nepakankamumui ar insultui ateityje.
