Pelėsis namuose yra viena iš tų problemų, kurios dažnai ignoruojamos tol, kol tampa nebegalima nepastebėti aštraus kvapo ar tamsių dėmių ant sienų kampuose. Nors daugelis žmonių mano, kad tai tik estetinė bėda, gadinanti interjerą, tiesa yra kur kas nemalonesnė. Pelėsis yra gyvas organizmas – grybelis, kuris ne tik ardo statybines medžiagas, bet ir išskiria į orą toksiškas sporas, galinčias sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Dažnai gyventojai griebiasi pirmos pasitaikiusios priemonės iš prekybos centro arba liaudiškų metodų, tačiau neteisingas požiūris į pelėsio naikinimą gali situaciją tik pabloginti. Ekspertai pabrėžia, kad kova su pelėsiu yra ne vienkartinis veiksmas, o procesas, reikalaujantis suprasti drėgmės fiziką ir biologinius procesus jūsų namuose.
Kodėl pelėsis atsiranda ir kaip atpažinti pirmuosius požymius
Norint sėkmingai pašalinti pelėsį, būtina suprasti jo atsiradimo priežastis. Pelėsio sporos yra visur aplink mus – ore, lauke ir patalpose. Tačiau, kad jos pradėtų augti ir daugintis, joms reikia trijų pagrindinių sąlygų: drėgmės, tinkamos temperatūros ir organinio maisto šaltinio. Jūsų namų sienos, tapetai, mediena, gipsokartonas ar net dulkės ant dažytų paviršių yra puikus maistas grybeliui.
Dažniausia priežastis – per didelė santykinė oro drėgmė patalpose. Jei ji viršija 60 procentų, susidaro palankios sąlygos pelėsiui veistis. Drėgmė kaupiasi dėl:
- Nepakankamo vėdinimo (ypač sandariuose, renovuotuose namuose).
- Kondensato ant šaltų paviršių (langų, lauko sienų kampų).
- Vamzdynų nuotėkio ar stogo defektų.
- Skalbinių džiovinimo viduje be tinkamos ventiliacijos.
Pirmieji požymiai dažnai būna ne vizualūs. Jei jaučiate, kad namuose tvyro „rūsio kvapas“, arba šeimos nariai be aiškios priežasties pradeda dažniau kosėti, čiaudėti ar skųstis akių perštėjimu, vertėtų atidžiai apžiūrėti vietas už spintų, po palangėmis ir vonios kambario siūles.
Dažniausios klaidos bandant naikinti pelėsį
Ekspertai pastebi, kad namų savininkai dažnai daro kritines klaidas, kurios ne tik nepadeda, bet ir paskatina pelėsio plitimą. Štai kelios iš jų:
1. Paviršiaus dažymas ant pelėsio
Tai viena blogiausių strategijų. Jei pelėsį tiesiog uždažysite, jis niekur nedings. Grybelis toliau sėkmingai augs po dažų sluoksniu, ardydamas sienos struktūrą, ir galiausiai prasimuš pro naujus dažus, dažnai dar didesniame plote. Dažai patys savaime nėra fungicidas, todėl jie nesunaikina sporų.
2. Netinkamas baliklio (chloro) naudojimas
Daugelis mano, kad chloro baliklis yra geriausia priemonė. Tai tiesa tik dalinai. Baliklis puikiai veikia ant neporingų paviršių (plytelių, stiklo, vonios keramikos). Tačiau naudojant jį ant poringų medžiagų, tokių kaip gipsokartonas ar mediena, baliklis nenužudo grybienos šaknų. Chloro molekulės yra per didelės, kad įsigertų giliai į poras, todėl ten patenka tik vanduo, esantis baliklio sudėtyje. Rezultatas: paviršius atrodo švarus, bet drėgmė pamaitina giliai esančias šaknis, ir po kelių dienų pelėsis atauga dar agresyviau.
3. Pelėsio valymas sausu būdu
Jokiu būdu negalima trinti sauso pelėsio šepečiu ar šluoste. Taip darydami jūs pakeliate milijardus sporų į orą. Jos pasklinda po visą butą, nusėda ant baldų, drabužių ir įkvepiamos į plaučius. Valymas visada turi būti drėgnas, naudojant specialias priemones.
Veiksmingiausi būdai ir priemonės: nuo liaudies medicinos iki chemijos
Kova su pelėsiu priklauso nuo pažeidimo lygio ir paviršiaus tipo. Jei pažeistas plotas yra mažesnis nei 1 kvadratinis metras, galite bandyti susitvarkyti patys. Štai ką rekomenduoja specialistai:
Natūralios priemonės (saugios sveikatai)
- Baltasis actas: Tyrimai rodo, kad 5-10% rūgštingumo actas gali sunaikinti iki 82% pelėsio rūšių. Tai veiksmingesnė priemonė nei daugelis brangių chemijų, nes actas įsigeria į poringus paviršius.
Kaip naudoti: Supilkite gryną actą į purkštuvą (neskiesti vandeniu), gausiai apipurkškite pelėsį ir palikite bent valandai. Tada nuvalykite drėgna šluoste ir leiskite išdžiūti. Kvapas išgaruos per kelias valandas. - Arbatmedžio aliejus: Tai stiprus natūralus fungicidas. Nors brangesnis, jis labai efektyvus ir apsaugo nuo pakartotinio atsiradimo.
Kaip naudoti: Sumaišykite 1 arbatinį šaukštelį aliejaus su stikline vandens, suplakite ir purkškite. Nereikia nuplauti – palikite įsigerti. - Geriamoji soda: Soda ne tik naikina pelėsį, bet ir sugeria drėgmę bei naikina nemalonų kvapą.
Kaip naudoti: Ištirpinkite pusę šaukštelio sodos vandenyje ir purkškite, arba padarykite tirštą pastą ir šveiskite problemines vietas.
Cheminės priemonės (biocidai)
Jei natūralios priemonės nepadeda, rinkitės specializuotus valiklius su biocidais. Svarbu skaityti etiketę: ieškokite produktų, skirtų būtent pelėsio naikinimui (fungicidų), o ne tiesiog universalių valiklių. Naudojant stiprią chemiją, būtina dėvėti respiratorių, gumines pirštines ir apsauginius akinius, bei gerai vėdinti patalpą, nes garai gali dirginti kvėpavimo takus.
Prevencija: kaip užkirsti kelią pelėsio sugrįžimui
Sunaikinti matomą pelėsį yra tik pusė darbo. Jei nepakeisite sąlygų namuose, jis sugrįš per kelias savaites. Pagrindinis tikslas – drėgmės kontrolė.
- Įsigykite higrometrą: Tai nebrangus prietaisas drėgmei matuoti. Siekite, kad rodmenys būtų tarp 40% ir 55%.
- Vėdinkite patalpas: Net žiemą būtina atidaryti langus bent 2–3 kartus per dieną po 5–10 minučių (sudarant skersvėjį). Mikroventiliacijos (langų atvertimo) dažnai nepakanka drėgmei pašalinti.
- Investuokite į drėgmės surinkėją: Jei gyvenate drėgname bute, elektrinis drėgmės surinkėjas gali būti išsigelbėjimas. Jis ištraukia litrus vandens iš oro, neleisdamas kondensatui kauptis ant sienų.
- Šildymo balansas: Stenkitės palaikyti vienodą temperatūrą visuose kambariuose. Jei vienas kambarys nešildomas, o durys atviros, šiltas drėgnas oras iš kitų kambarių pateks ten ir kondensuosis ant šaltų sienų.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galiu miegoti kambaryje, kuriame yra pelėsio?
Nerekomenduojama. Miegant jūs praleidžiate apie 8 valandas toje aplinkoje, giliai kvėpuodami sporomis. Tai gali sukelti alergines reakcijas, astmos priepuolius, galvos skausmą ir lėtinį nuovargį. Jei pelėsio daug, geriau laikinai persikelti į kitą kambarį.
Kada būtina kviesti profesionalus?
Jei pelėsio plotas viršija 1 kvadratinį metrą, jei jaučiate stiprų pelėsio kvapą, bet nematote šaltinio (pelėsis gali būti po grindimis ar už gipso sienų), arba jei įtariate, kad tai toksiškasis juodasis pelėsis (Stachybotrys chartarum), būtina kviesti specialistus. Jie turi įrangą nustatyti drėgmės šaltinį ir saugiai pašalinti užkrėstas medžiagas.
Ar vandenilio peroksidas tinka pelėsiui valyti?
Taip, 3% vandenilio peroksidas yra veiksminga priemonė. Jis yra saugesnė alternatyva chlorui, pasižymi antivirusinėmis ir antibakterinėmis savybėmis bei gerai veikia ant poringų paviršių. Tačiau jis gali išblukinti tamsius audinius ar dažus, tad pirmiausia išbandykite mažame plotelyje.
Ar pelėsis gali atsirasti naujos statybos name?
Taip, ir tai gana dažna problema. Nauji namai dažnai statomi labai sandarūs (A+ klasė), o statybų metu naudotos medžiagos (betonas, tinkas) gali būti dar neišdžiūvusios. Jei vėdinimo sistema (rekuperacija) veikia netinkamai arba yra išjungta, drėgmė neturi kur išeiti ir pradeda formuotis pelėsis.
Probleminės zonos: vonia ir langų angokraščiai
Šios dvi namų vietos reikalauja specifinio dėmesio, nes čia drėgmė yra nuolatinė, o ne atsitiktinė. Vonios kambaryje didžiausia problema dažnai tampa silikoninės siūlės aplink vonią ar dušą bei plytelių tarpai. Jei juodos dėmės atsirado ant silikono, paviršinis valymas dažniausiai nepadės, nes grybelis įaugo į pačią hermetiko struktūrą. Tokiu atveju veiksmingiausias būdas yra mechaninis: reikia visiškai išpjauti seną silikoną, kruopščiai išvalyti tarpą fungicidiniu skysčiu, leisti jam visiškai išdžiūti ir tik tada užtepti naują, sanitarinį (pelėsiui atsparų) silikoną.
Langų angokraščiai dažnai pelija dėl „šalčio tiltų” ir prastos izoliacijos. Kai lango rėmas ar siena aplink jį yra šalta, o kambario oras šiltas ir drėgnas, toje vietoje susidaro rasos taškas. Valyti angokraščius actų ar chemikalais yra tik laikinas sprendimas. Norint problemą išspręsti iš esmės, dažnai tenka imtis rimtesnių priemonių: apšiltinti angokraščius iš lauko pusės arba, jei tai neįmanoma, naudoti specialias termoizoliacines plokštes iš vidaus. Taip pat svarbu patikrinti, ar neužsikimšę langų rėmų drenažo kanalai ir ar guminės tarpinės vis dar sandarios, nes pro jas patenkantis šaltas oras vėsina paviršius ir skatina kondensato susidarymą.
