Lietuviai – darbštūs žmonės, tačiau tyrimai rodo, kad didelė dalis mūsų uždarbio tiesiog „ištirpsta“ prekybos centruose. Dažnai atrodo, jog perkame tik būtiniausius produktus, tačiau mėnesio pabaigoje peržvelgus banko išrašus, skaičiai baugina. Kodėl taip nutinka? Atsakymas paprastas – kasdienis pirkinių krepšelis formuojamas spontaniškai, pasiduodant prekybininkų triukams ir akimirkos poreikiams. Norint iš tiesų sutaupyti šeimos stalui ar buities prekėms, reikia ne tik drausmės, bet ir informacijos. Prieš keliaujant į parduotuvę, verta pasidomėti, kur šiuo metu siūlomos geriausios kainos – tam pasitarnauja parduotuvių leidiniai, padedantys dar namuose susiplanuoti, kurios prekės šiandien vertos jūsų pinigų.
Kodėl pirkinių krepšelis „pučiasi“?
Dauguma vartotojų į parduotuvę užsuka po darbo, būdami pavargę ir alkani. Tai pati blogiausia būsena racionaliam pirkėjui. Prekybos centrai yra suplanuoti taip, kad klaidžiodami tarp lentynų pamatytumėte kuo daugiau viliojančių pasiūlymų, net jei jums jų visiškai nereikia. Impulsyvūs pirkiniai, tokie kaip užkandžiai prie kasų ar „paskutinės minutės“ nuolaidos nebūtinoms prekėms, gali sudaryti iki 20–30 % viso jūsų krepšelio sumos.
Buities prekės: ilgalaikio taupymo rezervas
Didžiausias sumas vienu metu dažnai paliekame ne prie pieno produktų skyriaus, o ten, kur rikiuojasi buitinė chemija ir higienos priemonės. Skalbikliai, valikliai, indaplovių tabletės ar asmens higienos reikmenys yra tos prekės, kurios negenda, todėl jas pirkti pilna kaina yra tiesiog neatsakinga.
Strategija čia paprasta: niekada nepirkite skalbimo miltelių ar tualetinio popieriaus tik tada, kai jie pasibaigia. Tuo metu parduotuvėje gali nebūti jokios nuolaidos, ir jūs būsite priversti mokėti maksimalią kainą. Stebėkite akcijų leidinius ir pamatę 40 % ar net 50 % nuolaidą savo mėgstamam prekės ženklui, įsigykite atsargų keliems mėnesiams į priekį. Taip per metus vien šioje kategorijoje galite sutaupyti kelis šimtus eurų.
Savaitės meniu: kaip nuolaidos formuoja jūsų stalą
Dažnai pastebima, kad parduotuvėse taikomos akcijos tiesiogiai formuoja žmonių meniu. Ir tai nėra blogai, jei mokate tuo pasinaudoti. Užuot užsispyrusiai ieškoję brangių ingredientų konkrečiam receptui, leiskite pasiūlai diktuoti vakarienės idėją.
Jei šią savaitę puiki kaina taikoma kalakutienai ar šviežiam kumpio gabalui – tebūnie tai jūsų pagrindinis savaitės patiekalas. Jei pigiau kainuoja šakniavaisinės daržovės – tai metas troškiniams ar sočioms sriuboms. Toks lankstumas leidžia ne tik sutaupyti, bet ir paįvairinti mitybą, išbandant produktus, pro kuriuos anksčiau praeidavote.
Penkios auksinės taisyklės pirkėjui
- Sąrašas – jūsų konstitucija. Nesvarbu, ar rašote ant popieriaus, ar mobiliojo telefono programėlėje, sąrašas padeda išlaikyti fokusuotą dėmesį. Jei prekės nėra sąraše, ji neturi atsidurti ir krepšelyje.
- Venkite dažnų vizitų. Kiekvienas apsilankymas parduotuvėje padidina tikimybę nusipirkti ką nors papildomo. Geriau apsipirkti vieną ar du kartus per savaitę, bet turint aiškų planą.
- Tikrinkite apatines lentynas. Prekybininkai brangiausias prekes dažniausiai deda akių lygyje. Pigiausi, bet kokybiški analogai dažnai „slepiasi“ apatinėse lentynose.
- Sveriami produktai vs. pakuotės. Dažnai supakuotos daržovės ar vaisiai kainuoja brangiau nei tie, kuriuos galite pasisverti patys. Be to, pirkdami sveriamą maistą, pasiimate tik tiek, kiek sunaudosite, taip išvengdami maisto švaistymo.
- Lojalumo programos. Nors jos skirtos pririšti pirkėją prie vieno tinklo, protingas vartotojas jas išnaudoja savo naudai, kaupdamas taškus ar naudodamasis asmeniniais pasiūlymais.
Maisto švaistymas – didžiausias nuostolis
Sutaupyti šeimos stalui padeda ne tik pigesnis apsipirkimas, bet ir atsakingas suvartojimas. Lietuvoje vis dar išmetama gausybė maisto, nes nusiperkama per daug. Prieš eidami į parduotuvę, atlikite „šaldytuvo reviziją“. Dažnai ten jau turite produktų, iš kurių galima pagaminti puikią vakarienę, tereikia nusipirkti vieną papildomą ingredientą.
Pabaigai, atminkite, kad taupymas nėra skurdo ženklas. Tai – aukšto finansinio raštingumo įrodymas. Skirdami vos dešimt minučių per savaitę kainų palyginimui ir pirkinių planavimui, jūs ne tik apsaugote savo piniginę, bet ir mažinate vartotojiškumą. Linkime sumanių pirkinių ir visada pilno, bet nebrangaus šeimos stalo!
