Vilnius – sparčiai augantis, intensyviai gyvenantis, jaunas miestas, tačiau kartu su skubėjimu, darbu nuo ryto iki vakaro ir technologijų pripildyta kasdienybe atsirado naujas reiškinys: tyliosios ligos. Tai sutrikimai, kurie vystosi nepastebimai – be stipraus skausmo, be aiškaus signalo, be dramatiško „išjungimo“.
Dažnai jie prasideda mažomis smulkmenomis: nuovargiu, lengvu galvos spaudimu, užsitęsusia sloga, prastesniu miegu ar pasikartojančiais skrandžio negalavimais. Ir būtent todėl jie pavojingiausi – žmonės juos traktuoja kaip kasdienybės dalį, o ne kaip simptomą.
Modernūs miestai visame pasaulyje jau seniai susiduria su panašia problema. Niujorko klinikos net turi terminą silent city syndrome (kai gyventojai į gydytojus kreipiasi tik tada, kai liga jau pažengusi). Vilnius šią tendenciją paveldėjo kartu su vakarietišku tempu.
Nuolatinis nuovargis – klaidingai vadinamas „perdegimu“
Vienas dažniausių Vilniaus gyventojų nusiskundimų – nuolatinis energijos trūkumas. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip miego stoka, darbo tempas ar stresas, tačiau nuovargis gali būti ir:
- skydliaukės sutrikimo;
- mažakraujystės;
- vitamino D stokos;
- lėtinės infekcijos;
- miego apnėjos;
- depresijos pradžios –
ženklas. Problema ta, kad žmonės net nesvarsto medicininių priežasčių. Jie tiesiog geria daugiau kavos ir gyvena toliau.
Įdomu tai, kad dar senovės romėnai skydliaukės sutrikimus vadino „tingulio liga“, nes žmonės nejausdavo skausmo, tik nuovargį. XXI a. vilniečiai kartoja tą patį scenarijų – tik daug tyliau.
Lėtinis nosies užgulimas – dažnai painiojamas su begaline sloga
Daugelis vilniečių gyvena manydami, kad tiesiog dažnai „peršąla“.
Tačiau iš tiesų lėtinis nosies užgulimas gali būti:
- alergijos;
- nosies pertvaros iškrypimo;
- sinusų uždegimo;
- miesto taršos dirginimo;
- hormoninių pokyčių –
požymis.
Problema ta, kad žmonės pripranta kvėpuoti per burną. Jie net nepastebi pokyčio.
Tokiose situacijose medicina sako labai aiškiai – jeigu nosis užgulta daugiau nei 3 savaites, tai nebėra peršalimas.
Virškinimo sutrikimai – kai pilvo skausmas tampa „įprastas“
Vilniečiai vis dažniau skundžiasi:
- pūtimu;
- rėmeniu;
- sunkumo jausmu;
- apsunkintu virškinimu;
- staigiais energijos pokyčiais po valgio.
Tai simptomai, kurie rodo ne tik maisto netoleravimus ar stresą.
Jie gali būti susiję su:
- tulžies pūslės veikla;
- kasos fermentų trūkumu;
- žarnyno mikrobiotos disbalansu;
- lėtinėmis uždegiminėmis ligomis.
Šiuolaikinis ritmas – skuboti pietūs, nereguliarus valgymas, mažai skaidulų, daug kavos – sukuria „vilnietišką virškinimo paradoksą“, kai jauni žmonės jaučia simptomus, būdingus vidutinio amžiaus pacientams.
Neramus miegas – „normalus“ tik tiems, kurie nežino, kas jį sukelia
Daugelis žmonių mano, kad prastas miegas – tai tiesiog stresas.
Tačiau mokslas aiškiai įrodo, kad:
- naktiniai prabudimai;
- sunkus užmigimas;
- ryto galvos skausmas;
- dieninis mieguistumas;
- naktinis prakaitavimas –
medicininių simptomų spektras.
Pavyzdžiui, miego apnėja ilgainiui paveikia širdies veiklą, tačiau ankstyvieji simptomai tokie subtilūs, kad dauguma jų net nepastebi.
Skausmas, kuris ne toks jau ir stiprus
Tyliosios ligos dažnai pasireiškia mažais skausmais, kurie trunka mėnesiais ir niekada „neužsidega pavojaus lemputės“.
Tai gali būti:
- kaklo maudimas (kaklinės dalies įtampa);
- juosmens tempimai;
- pulsavimas smilkinyje;
- maudžiantis žandikaulis (bruksizmas);
- skausmingos menstruacijos;
- nedidelis spaudimas širdies srityje.
Šie simptomai retai skausmingi iki ašarų. Būtent todėl juos lengva ignoruoti.
Kada laikas kreiptis pagalbos?
Jei simptomai:
- trunka ilgiau nei 2–3 savaites,
- blogėja savaime,
- pasikartoja kas mėnesį,
- trukdo kasdieniam gyvenimui,
- susiję su nuovargiu, miego sutrikimais ar kvėpavimo problemomis
– tai jau ženklas, kad reikia medicininio įvertinimo.
Šeimos gydytojas Vilniuje gali rasti problemos priežastį ir ieškoti greito jos sutvarkymo metodo. Visgi, viskas prasideda nuo kiekvieno iš mūsų, nes dėmesys sau reiškia ir meilę sau.
Tyliosios ligos dažnai pasirodo tik tada, kai būna pažengusios
Tuo jos ir pavojingos.
Žmonės dažnai sužino diagnozę ne ankstyvoje fazėje, o tada, kai liga jau spėjo sukelti komplikacijų:
- lėtinis sinusitas;
- aukštas kraujospūdis;
- skydliaukės ligos;
- žarnyno uždegimai;
- depresija;
- širdies ritmo sutrikimai.
Ir viską galėjo parodyti tie maži, subtilūs simptomai, kurie buvo ignoruojami mėnesius ar net metus.
Vilniečiai serga ne daugiau nei kiti europiečiai. Jie tiesiog turi šiuolaikinį įprotį ilgai nekreipti dėmesio. O būtent nuo dėmesio prasideda ankstyva diagnostika ir greitas pasveikimas.
