Kaip atpažinti virškinimo sistemos disbalansą ir kada sunerimti?
Pilvo pūtimas, rūgšties graužimas ar spazminiai skausmai – dažniausi signalai, kad virškinimas nebėra sklandus. Gydytojai gastroenterologai įspėja: jeigu simptomai kartojasi bent tris kartus per savaitę, verta ieškoti priežasties, o ne maskuoti juos vaistais nuo skausmo. Įvertinkite:
- ar po valgio jaučiate sunkumą viršutinėje pilvo dalyje?
- ar pasireiškia nuolatinis raugėjimas ar deginimas krūtinės srityje?
- ar dažnai keičiasi išmatų konsistencija – nuo viduriavimo iki užkietėjimo?
Šie požymiai rodo, kad virškinimo fermentai, skrandžio rūgšties pH arba žarnyno mikrobioma dirba ne taip, kaip turėtų. Laiku identifikavus trukdžius, galima išvengti lėtinio gastrito ar dirgliosios žarnos sindromo.
Penketas dažniausių priežasčių, kodėl virškinimas išsiderina
1. Netinkama mitybos struktūra. Perdirbtas maistas, rafinuoti cukrūs ir sotieji riebalai slopina skrandžio sulčių išsiskyrimą.
2. Streso poveikis. Nervų sistema ir žarnynas susiję „žarnyno–smegenų“ ašimi; kortizolis sulėtina peristaltiką.
3. Fermentų trūkumas. Su amžiumi ar po ilgalaikio vaistų vartojimo kasos fermentų sekrecija mažėja, todėl baltymai ir riebalai lieka „pusiau virškinti“.
4. Disbiozė. Gera bakterijų pusiausvyra žarnyne reikalinga B grupės vitaminams ir trumpųjų grandinių riebalų rūgštims gaminti – be jų atsiranda uždegimas.
5. Fizinis neaktyvumas. Sėdimas darbas sulėtina žarnyno judesius ir skatina dujų kaupimąsi.
Efektyvūs mitybos koregavimai – ką siūlo dietologai
Gydytoja dietologė dr. Inga Stankevičienė pabrėžia, kad virškinimo sutrikimai dažnai suvaldomi „plaušo ir vandens duoetu“. Praktinis planas:
- 30 g skaidulų per dieną – tai trys porcijos daržovių, dvi – vaisių ir viena – ankštinių;
- pakankamai hidratacijos: 30 ml vandens kilogramui kūno svorio, kad skaidulos „neužstrigtų“;
- reguliarus valgymo ritmas – 3 pagrindiniai ir 1–2 užkandžiai intervalais kas 3–4 valandas;
- mažesnės porcijos, kramtant ne mažiau kaip 20 kartų – tai padeda fermentams.
Jeigu dažnai kamuoja rėmuo, sumažinkite aštrių, rūgščių ir keptų patiekalų. Vietoje to rinkitės garuose troškintas daržoves ir liesesnius baltymų šaltinius – kalakutieną, baltą žuvį.
Probiotikai, fermentai ir žolelės – kada ir kam jie iš tikrųjų veikia?
Ne visos kapsulės sukurtos vienodai. Bifidobacterium longum atgaivina po antibiotikų išretėjusią mikrobiomą, o Lactobacillus plantarum ypač tinka mažinti pilvo pūtimą. Kokybiškas probiotikas turėtų turėti bent 10 mlrd. CFU, enterinę kapsulę ir nurodytą laboratorijos sertifikatą. Fermentų mišiniai (lipazė, proteazė, amilazė) padeda tiems, kuriems kasos elastazės tyrimas rodo nepakankamą aktyvumą. Žolelių pasaulyje verta atkreipti dėmesį į:
- Karčiąją gencijaną – skatina skrandžio rūgšties gamybą;
- Imbierą – gerina skrandžio ištekėjimą („gastric emptying“);
- Pipirmėtę – atpalaiduoja žarnyno lygiuosius raumenis, mažina spazmus.
Visgi, prieš pradėdami ilgalaikį papildų kursą, pasitarkite su sveikatos specialistu – ypač jei vartojate vaistus kraujo spaudimui ar skrandžio rūgšties mažinimui.
Streso mažinimo ritualai, skirti skrandžiui ir žarnynui nuraminti
Psichologė dr. Laura Rimkutė primena: „20 minučių mindfulness meditacijos kasdien sumažina uždegiminių citokinų kiekį.“ Pradėkite nuo paprasto pratimo:
- Įkvėpkite 4 sekundes per nosį, nukreipdami kvapą į pilvo apačią.
- Sulaikykite orą 2 sekundėms, pajauskite, kaip skrandis atsipalaiduoja.
- Iškvėpkite 6 sekundes per lūpas, mintyse stebėdami, kaip stresas palieka kūną.
Kartokite ciklą 5 minutes prieš valgį – taip suaktyvinsite parasimpatinę sistemą („poilsio ir virškinimo“ režimą). Papildomai kas valandą atsistokite, ištieskite rankas virš galvos ir atlikite kelis gilios diafragminės kvėpavimo šuoliukus – tai mini masažas žarnynui.
Kada būtina profesionali pagalba ir kokie tyrimai naudingi?
Jeigu pakeitus mitybą ir įvedus probiotikus simptomai tęsiasi ilgiau nei 4 savaites, verta atlikti:
- Helicobacter pylori kvėpavimo testą – dažna lėtinio gastrito priežastis;
- Celiakijos antikūnų panelę, jei kamuoja nuolatinis viduriavimas ar svorio kritimas;
- Kasos elastazės tyrimą – įvertina fermentų sekreciją;
- pilvo echoskopiją, jei jaučiamas nuolatinis viršutinės pilvo dalies spaudimas.
Gydytojas gastroenterologas, remdamasis rezultatais, gali paskirti trumpą protonų siurblio inhibitorių kursą, tulžies rūgšties rišiklius ar specifinę FODMAP dietą.
Kasdieniai įpročiai, padedantys palaikyti sklandų virškinimą
Norint, kad virškinimo sutrikimai nevirstų lėtine problema, verta įtvirtinti tris esminius punktus: reguliarus valgymo režimas be išmaniųjų įrenginių, subalansuotas mikrobiomą maitinančių skaidulų kiekis ir kasdienė fizinė veikla bent 30 minučių. Toks „golden trio“ stabilizuoja fermentų sekreciją, mažina streso hormonų lygį ir palaiko palankias žarnyno bakterijas. Pasirūpinę šiais pamatais, retkarčiais suvalgysite pikantišką vakarienę ar sukrimsite desertą be iškart sekančio sunkumo jausmo.
