Kiekvieną vasarą sodininkai susiduria su ta pačia dilema: kaip apsaugoti ilgai lauktą derlių nuo sparnuotųjų vagišių. Trešnės, braškės, šilauogės ir vynuogės tampa tikru magnetu paukščiams, o apsauginis tinklas dažnai laikomas vienintele ir geriausia išeitis. Tačiau neretai pasitaiko situacijų, kai investavus į brangius tinklus ir sugaišus daugybę laiko jų montavimui, derlius vis tiek dingsta arba yra smarkiai apgadinamas. Sodininkai lieka nusivylę, kaltindami nekokybišką prekę ar paukščių įžūlumą, nors dažniausiai problema slypi ne pačiame tinkle, o netinkamame jo panaudojime. Supratus paukščių elgseną ir mechaninius tinklo veikimo principus, galima išvengti esminių klaidų, kurios paverčia apsaugą neveiksminga.
Netinkamai parinktas tinklo akių dydis ir forma
Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų pradedantiesiems sodininkams yra manymas, kad bet koks tinklas tinka bet kokiai kultūrai ir nuo bet kokių paukščių. Tai netiesa. Paukščių rūšys, kurios kėsinasi į jūsų uogas, yra skirtingo dydžio, todėl ir tinklo „akis“ (skylutės dydis) turi būti atitinkama. Jei tinklo akys yra per didelės, smulkesni paukščiai, pavyzdžiui, žvirbliai ar zylės, gali lengvai pralįsti pro jas ir pasiekti uogas. Dar blogiau – jie gali įlįsti į vidų, prisilesioti ir nebegalėti išlįsti atgal, sukeldami paniką ir žalodami augalą.
Standartinė rekomendacija apsaugai nuo daugumos sodo paukščių (strazdų, varnėnų) yra tinklas su 15–20 mm dydžio akimis. Jei naudojate tinklą su 50 mm akimis (kuris dažnai skirtas apsaugai nuo balandžių mieste), jis bus visiškai neveiksmingas sode. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tinklo gijų formą. Rombiniai tinklai yra elastingesni, todėl juos lengviau užtempti, tačiau kvadratiniai tinklai geriau išlaiko formą ir mažiau deformuojasi, kas neleidžia paukščiams praplėsti skylių snapais.
Didžioji klaida: tinklo užmetimas tiesiai ant augalų
Tai yra pati populiariausia ir tuo pačiu pati žalingiausia praktika. Daugelis sodininkų tiesiog paima tinklą ir užmeta jį ant krūmo ar medžio kaip antklodę. Nors vizualiai atrodo, kad augalas apsaugotas, realybė yra kitokia dėl kelių priežasčių:
- Pasiekiamumas per tinklą: Paukščiai yra pakankamai protingi ir atkaklūs. Jei tinklas liečiasi su uogomis, paukštis tiesiog nutupia ant tinklo ir sulesa viską, ką pasiekia pro skylutes. Išorinis krūmo sluoksnis, kuriame dažniausiai ir būna gražiausios uogos, lieka neapsaugotas.
- Augalo deformacija: Sunkesnis tinklas ar lietus gali prispausti liaunas šakas, jas iškraipyti ar net nulaužti, ypač jei augalas jaunas.
- Augimo stabdymas: Augalui augant, nauji ūgliai gali įaugti į tinklą, o tai vėliau apsunkina tinklo nuėmimą nepažeidžiant augalo.
Sprendimas čia yra vienareikšmis – būtina sukurti tarpą tarp tinklo ir augalo. Tai galima padaryti naudojant paprastą karkasą iš lankų, medinių kuoliukų ar PVC vamzdžių. Tinklas turi būti tarsi palapinė, neliečianti lapijos ar vaisių.
Plyšiai apačioje ir netinkamas įtvirtinimas
Sodininkai dažnai susikoncentruoja į augalo viršūnę, pamiršdami apačią. Tačiau daugelis paukščių, ypač strazdai, yra puikūs pėstieji. Jie pastebi, kad viršus yra uždengtas, todėl nusileidžia ant žemės, apžiūri perimetrą ir, radę menkiausią plyšį ties žeme, palenda po tinklu. Patekę į vidų, jie jaučiasi saugūs nuo plėšrūnų ir ramiai lesa uogas.
Kad tinklas būtų veiksmingas, jis privalo būti sandariai pritvirtintas prie žemės. Tiesiog nuleisti tinklo kraštus ant žolės neužtenka. Rekomenduojama naudoti specialius metalinius smeigtukus (U formos), akmenis, lentas ar net užkasti tinklo kraštus į žemę. Jei naudojate karkasą, tinklą galite tvirtinti prie rėmo apačios plastikinėmis sąvaržomis, nepaliekant jokių tarpų.
Tinklo įtempimas: balansas tarp laisvumo ir standumo
Tinklo įtempimas yra menas. Jei tinklas bus per laisvas, kyla didelė rizika paukščiams įsipainioti. Laisvai kabančios gijos veikia kaip spąstai – paukštis, bandydamas nutūpti ar praskristi, gali įsukti koją ar sparną. Tai ne tik nehumaniška, bet ir sukelia papildomų problemų sodininkui, kuriam tenka vaduoti išsigandusį paukštį (dažnai sugadinant tinklą).
Kita vertus, pernelyg įtemptas tinklas gali prarasti savo elastingumą ir plyšti, ypač per audras ar krušą. Idealu, kai tinklas yra pakankamai įtemptas, kad spyruokliuotų paukščiui bandant nutūpti (kas jiems labai nepatinka), bet ne tiek, kad deformuotų karkasą. „Batuto efektas“ yra tai, ko turėtumėte siekti – paukščiai vengia tūpti ant nestabilių, spyruokliuojančių paviršių.
Netinkamas uždengimo laikas
Kada dengti augalus? Čia daroma dvejopo pobūdžio klaida: uždengiama per anksti arba per vėlai.
- Per anksti: Jei uždengsite augalus žydėjimo metu ar iškart po jo, užkirsite kelią apdulkintojams (bitėms, kamanėms) pasiekti žiedus. Tai drastiškai sumažins derlių dar jam net nepradėjus bręsti. Tinklą reikia dėti tik tada, kai uogos pradeda keisti spalvą – tai signalas paukščiams, kad maistas greitai bus paruoštas.
- Per vėlai: Paukščiai turi puikią regą ir nuolat stebi aplinką. Jie dažnai pradeda lesioti uogas dar joms pilnai neprisirpus (vadinamoji „bandomoji“ stadija). Jei lauksite, kol uogos bus visiškai raudonos ar mėlynos, gali būti, kad pusė derliaus jau bus pažeista. Geriausia dengti, kai tik pasirodo pirmieji nokimo požymiai.
Kokybės ir spalvos svarba
Pigu ne visada reiškia gerai. Patys pigiausi tinklai dažnai gaminami iš plono, nekokybiško plastiko be apsaugos nuo UV spindulių. Tokie tinklai po vieno sezono saulėje pradeda irti, trupėti ir tampa šiukšlėmis sode. Be to, pigūs ploni tinklai dažniau įpina paukščius. Investicija į kokybišką, austą polietileno tinklą su UV stabilizacija atsiperka, nes tokį gaminį galima naudoti 5–10 metų.
Spalva taip pat turi reikšmės. Žalias tinklas atrodo estetiškai ir susilieja su aplinka, todėl sodininkams jis patinka. Tačiau paukščiai jį sunkiau pastebi, todėl dažniau į jį atsitrenkia. Juodi tinklai yra geriausiai atsparūs UV spinduliams, o balti tinklai yra geriausiai matomi paukščiams, todėl veikia ir kaip vizualinė atbaidymo priemonė, tačiau jie gali atrodyti ne taip gražiai sodo peizaže.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar paukščiai gali susižeisti įsipainioję į tinklą?
Taip, tai yra reali grėsmė, ypač naudojant pigius, labai plonus tinklus arba palikus tinklą laisvai kabantį. Paukščiai nemato plonų gijų ir įsipainioja nagais ar sparnais. Norint to išvengti, rinkitės standesnius tinklus, gerai juos įtempkite ir reguliariai (bent du kartus per dieną) tikrinkite apsaugotus augalus.
Kaip laistyti augalus, jei jie uždengti tinklu?
Kokybiški tinklai netrukdo laistymui. Vanduo ir saulės šviesa laisvai praeina pro akutes. Jei naudojate automatinę laistymo sistemą, tinklas neturės jokios įtakos. Jei laistote rankiniu būdu, vandenį galite pilti tiesiai per tinklą – nereikia jo kaskart nuiminėti.
Ar vieno tinklo užtenka visiems metams?
Tai priklauso nuo tinklo kokybės. Pigūs tinklai dažniausiai yra vienkartiniai, nes nuimant jie plyšta. Kokybiški, UV spinduliams atsparūs tinklai gali tarnauti 5 ir daugiau metų, jei žiemai yra nuimami ir tinkamai sandėliuojami.
Ką daryti, jei medis per didelis, kad jį apgaubčiau tinklu?
Dideliems vaismedžiams (trešnėms, vyšnioms) pilnas apdengimas gali būti fiziškai neįmanomas. Tokiu atveju rekomenduojama derinti kelis metodus: tinklu apdengti apatines, lengviau pasiekiamas šakas (arba suformuoti medį taip, kad jis būtų žemesnis), o viršūnei naudoti vizualines ar garsines atbaidymo priemones (aitvarus-plėšrūnus, blizgučius).
Tinklo priežiūra ir sandėliavimas ne sezono metu
Norint, kad tinklas tarnautų ilgai ir kiekvienais metais nereikėtų pirkti naujo, svarbu tinkamai užbaigti sezoną. Didžiausia klaida – palikti tinklą ant augalų per žiemą arba tiesiog sumesti jį į krūvą garaže. Paliktas lauke, tinklas kenčia nuo šalčio, ledo ir sniego svorio, kuris gali suplėšyti gijas. Be to, pūvančių lapų liekanos tinkle tampa puikia terpe ligoms ir pelėsiui.
Nuėmimo procesas turėtų būti atidus. Pirmiausia, pašalinkite visas sąvaržas ar smeigtukus. Tinklą nuimkite sausą dieną, kad išvengtumėte pelėsio atsiradimo sandėliuojant. Labai svarbu iš tinklo išrinkti visas šakeles, lapus ar sudžiūvusias uogas. Jei tinklas labai purvinas, jį galima praplauti vandens srove ir gerai išdžiovinti.
Geriausias būdas sandėliuoti tinklą – ne jį sulankstyti (kas dažnai baigiasi neišnarpliojamu mazgu kitą pavasarį), o suvynioti. Tam puikiai tinka kartoninis vamzdis, likęs nuo kiliminės dangos, ar paprasta medinė lenta. Vyniojant tinklą ant ritinio, jis išlieka tvarkingas, nesusipina ir kitą sezoną jį bus itin lengva ištiesti. Laikykite tinklą sausoje, tamsioje vietoje, apsaugotoje nuo graužikų, kurie žiemą gali ieškoti lizdo medžiagos ir sugadinti jūsų apsaugos priemonę.
