Per tris dešimtmečius emigracija tapo neatsiejama Lietuvos istorijos dalimi. Tūkstančiai lietuvių išvyko dirbti į Jungtinę Karalystę, Norvegiją, Vokietiją ar Airiją, tačiau pastaraisiais metais vis dažniau pastebima kita tendencija – užsienyje uždirbti pinigai vis dažniau investuojami gimtinėje, o emigrantai renkasi paskolas Lietuvos kredito įstaigose. Kodėl taip nutinka ir kokią vietą šiame procese užima kredito unijos?
Lietuvos banko duomenimis, 2023 m. paskolos, suteiktos asmenims, dirbantiems užsienyje, sudarė apie 7 % visų naujų būsto paskolų. Kredito unijos fiksuoja dar ryškesnį augimą – kai kuriose jų iki 15 % naujų klientų yra emigrantai.
Dažniausiai imamos paskolos siekia 60–100 tūkst. eurų, o turtas perkamas Kaune, Vilniuje ir didesniuose regioniniuose miestuose.
Emigracijos mastai ir finansinis potencialas
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu užsienyje gyvena apie 460 tūkst. Lietuvos piliečių. Didžiausios bendruomenės įsikūrusios Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Vokietijoje ir Airijoje. Nors dalis emigrantų ten gyvena nuolat, nemažai jų planuoja sugrįžti arba bent jau investuoti į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.
Svarbu paminėti, kad vidutinės lietuvių emigrantų pajamos Vakaruose dažnai gerokai viršija Lietuvos atlyginimus. Pavyzdžiui, oficialūs duomenys rodo, kad 2023 m. vidutinė mėnesio alga Norvegijoje buvo apie 4000–4500 eurų, Vokietijoje – apie 3000 eurų, o Jungtinėje Karalystėje – apie 2800 eurų. Tokios pajamos sudaro tvirtą pagrindą gauti paskolas Lietuvoje.
Kodėl paskola imama Lietuvoje, o ne užsienyje?
Iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti, kad patogiau skolintis ten, kur žmogus gyvena ir dirba, tačiau emigrantai vis dažniau renkasi paskolas Lietuvoje. Priežastys paprastos.
- Mažesnės palūkanos. Kai kuriose šalyse, ypač Jungtinėje Karalystėje ar Airijoje, būsto paskolų palūkanos pastaraisiais metais pasiekė 6–7 %. Lietuvoje jos svyruoja apie 5 %, todėl paskolos sąlygos tampa konkurencingos.
- Investicijos gimtinėje. Dalis emigrantų planuoja grįžti arba užtikrinti, kad jų šeima Lietuvoje turėtų turtą – butą ar namą. Tai ne tik emocinis sprendimas, bet ir investicija.
- Lengviau prižiūrėti turtą. Turint nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, emigrantams paprasčiau jį išnuomoti ar prižiūrėti per artimuosius.
- Valstybės subsidijos jaunoms šeimoms. Jauni emigrantai, planuojantys įsigyti pirmą būstą regionuose, gali gauti subsidiją iki 30 % paskolos sumos.
Kredito unijų vaidmuo
Kredito unijos užima ypatingą vietą šioje tendencijoje. Didieji bankai dažnai griežtai vertina užsienyje dirbančių lietuvių pajamas, reikalauja oficialių bankinių išrašų, mokesčių deklaracijų, darbo sutarčių. Jei dalis pajamų gaunama grynaisiais – galimybės dar labiau ribojamos.
Tuo tarpu kredito unijos dažniau žvelgia į individualias aplinkybes. „Mes suprantame, kad emigrantų situacijos skirtingos. Vieni gauna atlyginimą pavedimu, kiti – grynaisiais, bet gali pateikti darbdavio pažymas. Mums svarbiausia, kad žmogus galėtų pagrįsti pajamas ir parodyti, jog moka planuoti finansus,“ – sako „Pilies“ kredito unijos finansininkas Tomas.
Jo teigimu, vis daugiau užsienyje dirbančių lietuvių renkasi kredito unijas, nes čia sprendimai priimami bendruomeniškai, o ne vien remiantis algoritmais.
Nauja tendencija – paskolos investicijoms
Anksčiau emigrantai skolindavosi daugiausia būstui šeimai. Šiandien vis dažniau pasitaiko atvejų, kai paskola imama investicijai, pavyzdžiui, butui nuomai ar žemei verslui. Tokiu būdu užsienyje uždirbami pinigai grįžta į Lietuvos ekonomiką ir skatina jos augimą.
Paskola – kelias į sugrįžimą?..
Vis daugiau ekspertų pripažįsta, kad paskolos dirbantiems užsienyje – ne tik finansinis sprendimas, bet ir tiltas į galimą sugrįžimą. Turėdami turtą gimtinėje – žmonės lengviau ryžtasi grįžti, nes jaučiasi turintys tvirtą pagrindą.
„Mes dažnai girdime, kad paskola būstui Lietuvoje yra pirmas žingsnis į planuojamą sugrįžimą. Tai suteikia saugumo jausmą, net jei darbas yra Norvegijoje ar Anglijoje, tačiau namai yra Lietuvoje,“ – pabrėžia „Pilies“ kredito unijos atstovas Tomas.
Ką ši tendencija reiškia Lietuvai?
Didėjantis emigrantų skolinimasis Lietuvoje rodo, kad žmonės nenutraukia ryšio su gimtine. Jie ne tik siunčia pinigus artimiesiems, bet ir investuoja į nekilnojamąjį turtą, prisideda prie regionų plėtros ir vietinės ekonomikos. Kredito unijos čia tampa svarbia grandimi, nes suteikia lankstesnes galimybes nei didieji bankai.