Nors medicinos bendruomenė jau seniai sutaria, kad vizitai pas ginekologą turi prasidėti dar paauglystėje, Lietuvoje daugelis merginų pirmą kartą gydytojo kabinete atsiduria tik ištikus problemai – kilus skausmui, pasikeitus mėnesinėms ar prasidėjus lytiniam gyvenimui.
Vis dar vyrauja įsitikinimas, kad „jei nieko neskauda – eiti neverta“. Tačiau toks požiūris ne tik trukdo laiku pastebėti sveikatos sutrikimus, bet ir kuria nepagrįstą baimę ar gėdos jausmą ginekologinės priežiūros atžvilgiu.
„Jaunų merginų vizitai pas ginekologą vis dar yra jautri tema tiek pačioms pacientėms, tiek jų mamoms. Bet kuo anksčiau ši patirtis tampa natūrali ir suprantama, tuo lengviau formuojasi pasitikėjimas savo kūnu ir sveikatos specialistais,“ – sako gydytoja Laima Šaltanavičienė, akušerė-ginekologė iš „InnMed“ klinikos Vilniuje.
Kada rekomenduojama pirmą kartą apsilankyti pas ginekologą?
Pagal Amerikos akušerių ir ginekologų koledžo (ACOG) rekomendacijas, pirmas apsilankymas turėtų įvykti tarp 13 ir 15 metų.
Pagrindinis tikslas šio vizito – informacija ir prevencija, o ne invaziniai tyrimai. Tai galimybė pasikalbėti apie:
- menstruacijų ciklą (trukmę, skausmingumą, reguliarumą),
- intymią higieną ir infekcijų prevenciją,
- emocinius kūno pokyčius,
- skiepus nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV),
- būsimo vaisingumo išsaugojimą,
- pasiruošimą saugiam lytiniam gyvenimui.
„Daug merginų ateina jau po pirmųjų lytinių santykių, kai atsiranda diskomfortas ar baimė dėl nėštumo. Bet mūsų, gydytojų, tikslas, kad jos ateitų dar prieš tai. Kad spėtų sužinoti, kas yra normalu, kaip atpažinti pavojingus ženklus, ir kad žinotų, kad visada turi kur kreiptis,“ – teigia gydytoja Šaltanavičienė.
Kada merginos realiai ateina?
Remiantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto 2022 m. tyrimu:
- Tik apie 27 % 14–18 metų merginų bent kartą buvo pas ginekologą.
- Dauguma pirmą kartą kreipiasi sulaukus 19–21 metų, dažniausiai dėl sutrikusio ciklo ar kontracepcijos.
- Beveik 1 iš 3 merginų prisipažįsta, kad jautė baimę ar gėdą prieš pirmą vizitą.
- Tik 15 % merginų apie ginekologinę sveikatą pasikalba su mama ar globėja.
Toks skaičius kelia nerimą, nes vėlyvas kontaktas su specialistu gali reikšti vėlyvą ligų diagnostiką, pvz., policistinių kiaušidžių sindromą, hormoninius sutrikimus, infekcijas, net ankstyvą endometriozę.
Ką galima pastebėti pirmo vizito metu?
Pirmas vizitas – tai ne tik edukacija, bet ir galimybė užfiksuoti sveikatos rizikas. Net jei mergina neturi skundų, gydytojas gali pastebėti:
- pernelyg skausmingas ar nereguliarias mėnesines, kurios gali būti pirmas signalas apie endometriozę,
- per ankstyvą ar pavėluotą lytinį brendimą,
- odos ir kūno pokyčius, susijusius su hormonų disbalansu,
- emocines problemas, susijusias su kūno vaizdu, menstruacijomis ar lytine tapatybe.
Svarbu suprasti, kad šis vizitas dažnai formuoja merginos santykį su savo kūnu visam gyvenimui. Jei ji išgirsta palaikymą, nevertinimą, aiškius atsakymus į klausimus, ji greičiau kreipsis pagalbos ir vėliau, jei prireiks.
Ar tikrinama fiziškai? Kaip iš tikrųjų atrodo pirmas vizitas?
„Daugelis mamų ar pačių merginų įsivaizduoja, kad pirmas vizitas bus nemalonus – su apžiūra, įrankiais, gal net skausmu. Tai mitas. Dažniausiai pirmas vizitas yra pokalbis, vizualinis įvertinimas, bendros rekomendacijos. Apžiūra atliekama tik esant nusiskundimams ar lytiniam gyvenimui,“ – aiškina gydytoja Šaltanavičienė.
Tai reiškia, kad baimė dažnai kyla iš nežinojimo. Kai mergina supranta, kad niekas „nevers“ atlikti procedūrų, kurioms ji nėra pasiruošusi, kai jaučia pagarbą ir empatiją – baimė mažėja, o pasitikėjimas specialistu auga.
Ginekologas – ne tik gydytojas, bet ir švietėjas
Vis dar dažnai ginekologas Vilniuje suvokiamas kaip gydytojas „moterims, kurios laukiasi“ arba „kai jau kažkas rimto atsitiko“. Tačiau ginekologo vaidmuo – ne gydyti ligą, o padėti jos išvengti. Jaunoms merginoms tai – pirmas šaltinis informacijos apie kontracepciją, saugius santykius, ŽPV riziką, vaisingumo planavimą.
Be to, Lietuvoje vis dar trūksta sisteminės edukacijos apie seksualinę ir reprodukcinę sveikatą, ypač mažesniuose miestuose ir tarp socialiai pažeidžiamų grupių. Tokiu atveju gydytojas tampa ir vieninteliu patikimu informacijos šaltiniu.
Mamos vaidmuo – ar padeda, ar trukdo?
Daugelis merginų pirmajam vizitui pas ginekologą ruošiasi su mama ar globėja. Ir čia svarbu, kaip ta mama kalba apie ginekologinę sveikatą. Ar ji sako: „reikia eiti, nes taip reikia“, ar: „eik, viskas gerai, gydytoja tau paaiškins, atsakys į klausimus“.
„Neretai mergina mato, kad mama pati bijo ginekologo ar kalba apie tai neigiamai. Ir tai formuoja tą pačią baimę dukrai. Bet kai mama supranta, kad tai ne gėda, o rūpestis – dukra tai perima. Turime šeimų, kur mama atveda 14-metę dukrą, paaiškina, kad čia nieko baisaus ir jos abi iš vizito išeina nurimusios,“ – pasakoja gydytoja Šaltanavičienė.
Kada būtina ateiti nelaukiant „tinkamo amžiaus“?
Yra atvejų, kai vizitas būtinas nepriklausomai nuo amžiaus:
- jei mėnesinės prasidėjo labai anksti (<9 m.) ar labai vėlai (>16 m.),
- jei jos skausmingos taip, kad trukdo lankyti mokyklą,
- jei yra didelis plaukų augimas ant veido/kūno, spuogai, svorio šuoliai,
- jei pastebimi makšties išskyrų, kvapo ar niežėjimo pokyčiai,
- jei pradėtas lytinio gyvenimo etapas – ypač svarbi kontracepcijos, infekcijų prevencija ir informacija apie ŽPV skiepus.
„Man visada svarbiausia, kad mergina iš kabineto išeitų ne su receptu, o su pasitikėjimu“, – sako gydytoja Laima Šaltanavičienė. „Ji turi žinoti, kad jos kūnas yra normalus, kad ji gali klausti, net jei tie klausimai atrodo „kvaili“. Nes kai pasitiki gydytoju nuo pat jaunystės – vėliau lengviau priimti sprendimus, kalbėtis, nebijoti.“
