Kodėl po 40-ies svarbu tikrintis širdį?
Kardiovaskulinės ligos – viena dažniausių ankstyvos mirties priežasčių tiek vyrų, tiek moterų tarpe. Širdis ir kraujagyslės kasdien dirba be poilsio, o ilgainiui jas gali paveikti stresas, mitybos įpročiai, rūkymas, padidėjęs cholesterolio kiekis ar aukštas kraujospūdis. Po 40-ies metų organizmas nebe taip efektyviai susidoroja su šiais veiksniais, todėl reguliarūs patikrinimai tampa būtinybe. Net jei jaučiatės sveiki, tam tikri pokyčiai gali vykti be simptomų – todėl profilaktika yra svarbiausias žingsnis išsaugant gerą savijautą.
Kokie tyrimai rekomenduojami?
Tyrimų sąrašas priklauso nuo jūsų sveikatos būklės, paveldimumo ir gyvenimo būdo, tačiau pagrindiniai tyrimai, kuriuos rekomenduojama atlikti po 40-ies, yra šie:
- Bendras kraujo tyrimas. Padeda įvertinti bendrą organizmo būklę, galimą anemiją ar uždegiminius procesus.
- Cholesterolio ir lipidų profilis. Tai vienas svarbiausių rodiklių, leidžiančių nustatyti aterosklerozės riziką. Įvertinami bendras cholesterolis, „blogasis“ LDL, „gerasis“ HDL ir trigliceridai.
- Kraujo spaudimo matavimas. Padidėjęs kraujospūdis dažnai nesukelia simptomų, bet ilgainiui pažeidžia kraujagysles ir širdį.
- EKG (elektrokardiograma). Leidžia įvertinti širdies ritmą ir aptikti ritmo sutrikimus, net jei jie dar nesukelia jokių simptomų.
- Širdies echoskopija (echokardiograma). Tai neinvazinis tyrimas, kuris parodo širdies struktūrą, vožtuvų darbą ir kraujo tėkmę.
- Cukraus kiekis kraujyje. Padeda įvertinti diabeto ar insulino rezistencijos riziką, glaudžiai susijusią su širdies ligomis.
Rizikos veiksniai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį
Net ir esant normaliems tyrimų rezultatams, verta įvertinti gyvenimo būdo veiksnius, galinčius didinti riziką ateityje. Tarp pagrindinių – rūkymas, sėdimas darbas, nereguliari mityba, per mažas fizinis aktyvumas, antsvoris ar nuolatinis stresas. Jei jūsų šeimoje buvo ankstyvų širdies ligų atvejų, rekomenduojama tikrintis dar dažniau, kartą per metus.
Profilaktikos svarba ir gyvenimo būdo korekcijos
Tyrimai svarbūs, tačiau ne mažiau reikšminga – kasdieniai įpročiai. Reguliarus fizinis aktyvumas (bent 30 min. per dieną), subalansuota mityba, kurioje mažiau sočiųjų riebalų ir daugiau daržovių, žuvies bei grūdinių produktų, padeda išlaikyti gerą širdies būklę. Svarbu mažinti stresą, išmokti atsipalaidavimo technikų ir pakankamai ilsėtis. Miegas yra vienas pagrindinių širdies sveikatos veiksnių – jo trūkumas tiesiogiai didina hipertenzijos ir aritmijų riziką.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite tokius simptomus kaip krūtinės spaudimas, dusulys, širdies plakimas, staigus nuovargis ar galvos svaigimas – nedelskite kreiptis į gydytoją. Šie požymiai nebūtinai reiškia rimtą ligą, bet gali būti ankstyvas įspėjimas apie širdies veiklos sutrikimus. Ypač svarbu neatidėlioti vizito, jei simptomai kartojasi arba stiprėja.
DUK
Kaip dažnai reikėtų atlikti šiuos tyrimus?
Po 40-ies rekomenduojama pagrindinius kraujo tyrimus ir kraujospūdžio matavimus atlikti bent kartą per metus, o širdies echoskopiją ar EKG – kas 2–3 metus, jei nėra nusiskundimų.
Ar tyrimai atliekami nemokamai?
Taip, dauguma bazinių kardiovaskulinių tyrimų gali būti kompensuojami Ligonių kasų, jei juos paskiria šeimos gydytojas kaip profilaktinius.
Ar širdies tyrimai skiriasi vyrams ir moterims?
Iš esmės tyrimai panašūs, tačiau moterims svarbu įvertinti hormoninius pokyčius po menopauzės, kurie didina širdies ligų riziką.
Ar pakanka tik kraujo tyrimų?
Kraujo tyrimai suteikia svarbios informacijos, tačiau jie neparodo viso širdies darbo – tam reikalingi ir instrumentiniai tyrimai, tokie kaip EKG ar echoskopija.
Ar galima pagerinti širdies būklę be vaistų?
Taip, daugeliu atvejų gyvenimo būdo pokyčiai – sveika mityba, fizinis aktyvumas ir poilsis – gali ženkliai sumažinti riziką, jei liga dar nėra pažengusi.
Širdies sveikata kaip kasdienis prioritetas
Po 40-ies rūpintis kardiovaskuline sveikata turėtų tapti ne laikina užduotimi, o nuolatiniu įpročiu. Reguliarūs tyrimai, dėmesys savijautai ir saikingas gyvenimo ritmas leidžia išvengti rimtų komplikacijų ateityje. Širdis – tarsi organizmo variklis, kuris reikalauja priežiūros, bet tuo pačiu moka „atsilyginti“: stipriu plakimu, gera savijauta ir ilgu, kokybišku gyvenimu.
