Trumpa žagarėlių istorija
Žagarėliai – tradicinis lietuviškas kepinys, kurio šaknys siekia dar XIX amžių. Juos kepdavo šventėms, ypač Užgavėnėms, ir laikydavo kaip vieną iš skaniausių naminės konditerijos simbolių. Klasikiniai žagarėliai būdavo gaminami be varškės, tik iš kiaušinių, cukraus, miltų ir šlakelio degtinės ar acto, kad tešla būtų trapi. Tačiau bėgant laikui, virtuvėje atsirado naujų interpretacijų – viena jų ir tapo žagarėliai su varške, kurie išsiskiria purumu ir dar švelnesniu skoniu.
Ingredientai
Norint išsikepti klasikinio skonio žagarėlius su varške, prireiks šių paprastų ingredientų:
- 250 g varškės (geriausia – sausos, grūdėtos);
- 2 kiaušiniai;
- 2 šaukštai cukraus;
- 1 pakelis vanilinio cukraus;
- Žiupsnelis druskos;
- 1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių;
- 250–300 g miltų (priklauso nuo varškės drėgnumo);
- 1 šaukštas degtinės arba acto (tešlai purinti);
- Aliejaus kepimui;
- Cukraus pudros pabarstymui.
Žagarėlių tešlos paruošimas
Į didelį dubenį sudėkite varškę, kiaušinius, cukrų, vanilinį cukrų ir žiupsnelį druskos. Viską gerai išmaišykite šakute arba trintuvu, kol masė taps vientisa. Įmaišykite kepimo miltelius ir įpilkite šlakelį degtinės – tai senas triukas, kuris padeda žagarėliams tapti traškiems ir neįmirkti aliejuje.
Po truputį berkite miltus ir minkykite tešlą, kol ji taps elastinga, nelimpanti prie rankų, bet vis dar minkšta. Neperdėkite su miltais – per kieta tešla gali duoti kietus žagarėlius. Tešlą uždenkite ir palikite pailsėti 10–15 minučių kambario temperatūroje.
Formavimas ir kepimas
Ant miltais pabarstyto paviršiaus tešlą iškočiokite iki maždaug 0,5 cm storio lakšto. Peiliu ar picos ratuku supjaustykite į 3–4 cm pločio ir 10–12 cm ilgio juosteles. Kiekvienos juostelės centre padarykite nedidelį įpjovimą ir vieną kraštą prakiškite pro vidurį – susiformuos klasikinė žagarėlio forma.
Įkaitinkite gilią keptuvę ar puodą su aliejumi iki maždaug 170–180 °C. Kepkite žagarėlius po kelis, kol jie taps auksinės spalvos – maždaug po 1–2 minutes iš kiekvienos pusės. Išimkite kiaurasamčiu ir dėkite ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų riebalų perteklius.
Kaip patiekti
Atvėsusius žagarėlius gausiai pabarstykite cukraus pudra. Jie puikiai tinka prie rytinės kavos ar arbatos, o jų skonis maloniai primena namus. Jei norite dar ypatingesnio varianto, galite juos pabarstyti cinamonu arba patiekti su šviežių uogų džemu.
Naudingi patarimai
- Jei norite dar trapesnių žagarėlių – dalį miltų pakeiskite krakmolu (apie 2 šaukštus).
- Varškę rinkitės kuo sausesnę – per drėgna tešla sunkiai formuojasi.
- Kepkite nedideliais kiekiais, kad aliejaus temperatūra nenukristų – taip žagarėliai neišgers riebalų.
- Žagarėlius galima šaldyti – tiesiog atvėsinkite, sudėkite į dėžutę ir užšaldykite. Prieš patiekiant pašildykite orkaitėje.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima naudoti minkštą varškę iš pakelio?
Galima, bet tokiu atveju reikėtų įberti daugiau miltų arba dalį varškės nusunkti, kad tešla neliptų.
Kodėl žagarėliai sugeria per daug aliejaus?
Tikėtina, kad aliejus nebuvo pakankamai įkaitęs arba tešla per drėgna. Kepimui reikalinga 170–180 °C temperatūra.
Ar galima kepti orkaitėje?
Taip, bet skonis ir tekstūra bus šiek tiek kitokia – mažiau traški. Kepkite 180 °C temperatūroje apie 15–20 minučių.
Kiek laiko žagarėliai išlieka švieži?
Geriausia juos valgyti tą pačią dieną, bet sandariai laikomi jie išlieka skanūs 2–3 dienas.
Skonis, kuris sugrąžina į vaikystę
Žagarėliai su varške – tai ne tik desertas, bet ir prisiminimas apie senus, šiltus namų kvapus. Jie sujungia tradiciją ir paprastumą – jokių įmantrybių, tik nuoširdus skonis. Tokie žagarėliai puikiai tinka savaitgalio rytui, kai norisi kažko saldaus ir nostalgiško. Kiekvienas kąsnis – tarsi mažas kelionės į praeitį prisiminimas, kuriame visada skamba vaikystės juokas ir kvepia cukraus pudra.
