Nors visuomenėje ir žiniasklaidoje dažniausiai akcentuojamas aukštas kraujospūdis bei jo keliama grėsmė širdies ir kraujagyslių sistemai, žemas kraujo spaudimas – mediciniškai vadinamas arterine hipotenzija – yra ne ką mažiau varginanti būklė. Daugelis žmonių, nuolat gyvenančių su žemu spaudimu, dažnai girdi aplinkinių pavydą: „Džiaukis, tau negresia insultas ar infarktas“. Tačiau realybė yra visai kitokia. Nuolatinis silpnumas, energijos trūkumas ir „migla“ akyse gali drastiškai sumažinti gyvenimo kokybę, o tam tikrais atvejais žemas kraujospūdis signalizuoja apie rimtus sveikatos sutrikimus, kuriuos būtina gydyti. Kardiologai pabrėžia, kad hipotenzija nėra vien tik nepatogumas – tai fiziologinė būklė, reikalaujanti atidaus stebėjimo, ypač jei simptomai atsiranda staiga arba stiprėja.
Kada kraujospūdis laikomas per žemu?
Prieš pradedant analizuoti simptomus, svarbu suprasti skaičius. Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis svyruoja apie 120/80 mmHg. Apie hipotenziją medikai pradeda kalbėti tuomet, kai kraujospūdžio rodikliai nukrenta žemiau 90/60 mmHg. Tiesa, svarbu atskirti dvi situacijas: lėtinę besimptomę hipotenziją ir patologinę hipotenziją.
Kai kuriems žmonėms, ypač jauniems, fiziškai aktyviems asmenims ar profesionaliems sportininkams, žemas kraujospūdis yra natūrali būsena. Jų širdis dirba efektyviai, o kraujagyslės yra elastingos, todėl net ir esant žemesniems rodikliams, organai gauna pakankamai deguonies. Jei žmogus jaučiasi gerai, gydymas dažniausiai nėra reikalingas. Tačiau, jei žemi rodikliai lydi nemalonūs pojūčiai, tai jau yra signalas, kad organizmui kažko trūksta arba vyksta sutrikimai kraujotakos reguliacijoje.
Pagrindiniai simptomai, kuriuos sukelia deguonies stygius
Kai kraujo spaudimas yra per žemas, kraujas teka lėčiau ir nepakankamai efektyviai aprūpina gyvybiškai svarbius organus, ypač smegenis, deguonimi bei maisto medžiagomis. Būtent hipoksija (deguonies badas) sukelia daugumą simptomų, kuriais skundžiasi pacientai.
Dažniausiai pasitaikantys požymiai yra šie:
- Galvos svaigimas ir pusiausvyros sutrikimai: Tai vienas dažniausių skundų. Svaigimas gali būti lengvas arba toks stiprus, kad žmogui sunku išstovėti ant kojų.
- Nuolatinis nuovargis ir mieguistumas: Net ir gerai išsimiegojus, žmogus jaučiasi „išsunktas“. Energijos lygis yra žemas visą dieną, sunku susikaupti darbui.
- Regėjimo sutrikimai: Matomas vaizdas gali tapti neryškus, akyse gali „temti“ arba atsirasti juodos dėmės, ypač staigiai atsistojus.
- Koncentracijos stoka („smegenų rūkas“): Dėl lėtesnės kraujotakos smegenyse tampa sunku susikoncentruoti, prastėja atmintis, lėtėja reakcija.
- Šaltos galūnės: Organizmas stengiasi išsaugoti šilumą ir kraują gyvybiškai svarbiems organams (širdžiai, smegenims), todėl periferinė kraujotaka rankose ir kojose suprastėja.
- Dažnas ir paviršutiniškas kvėpavimas: Bandydamas kompensuoti deguonies trūkumą, organizmas gali skatinti dažnesnį kvėpavimą.
Kardiologės įspėjimas: simptomai, kurių negalima ignoruoti
Nors lėtinis žemas spaudimas dažnai laikomas „saugesniu“ nei aukštas, kardiologai išskiria tam tikrus simptomus ir situacijas, kuomet būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus. Ignoruojant šiuos ženklus, galima praleisti rimtas širdies, endokrininės sistemos ar neurologines ligas.
1. Sinkopė (alpimas)
Alpimas yra kraštutinė žemo kraujospūdžio išraiška. Jei žmogus praranda sąmonę, tai reiškia, kad smegenų kraujotaka buvo kritiškai sutrikusi. Pasikartojantys alpimai yra pavojingi ne tik dėl galimų traumų krentant, bet ir gali rodyti širdies ritmo sutrikimus (aritmijas) ar vožtuvų patologijas. Kardiologė pabrėžia: net vienkartinis nualpimas be aiškios priežasties (pvz., ne dėl karščio ar skausmo) yra rimta priežastis išsitirti širdį.
2. Skausmas krūtinėje arba „mušanti“ širdis
Paradoksalu, bet esant žemam spaudimui, pulsas dažnai būna labai dažnas (tachikardija). Širdis bando kompensuoti žemą spaudimą plakdama greičiau, kad užtikrintų kraujotaką. Jei jaučiate neritmišką plakimą, „permušimus“ arba spaudžiantį skausmą krūtinėje kartu su silpnumu, tai gali reikšti, kad pati širdis negauna pakankamai deguonies. Tai skubios medicininės pagalbos reikalaujanti būklė.
3. Ortostatinė hipotenzija
Tai būklė, kai kraujospūdis staigiai nukrenta pakeitus kūno padėtį iš gulimos ar sėdimos į stovimą. Žmogui staiga apsvaigsta galva, akyse aptemsta, jis gali prarasti pusiausvyrą. Nors tai dažnai pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, jauniems asmenims tai gali rodyti nervų sistemos reguliacijos sutrikimus, dehidrataciją ar anemiją.
4. Šokas
Staigus ir drastiškas kraujospūdžio kritimas yra vadinamas šoku. Tai gyvybei pavojinga būklė. Jos simptomai yra:
- Šalta, lipni ir blyški oda.
- Greitas, bet silpnas pulsas.
- Sutrikęs kvėpavimas.
- Sąmonės aptemimas ar didelis nerimas.
Tokiu atveju būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą, nes tai gali būti vidinio kraujavimo, sunkios alerginės reakcijos (anafilaksijos) ar sepsio požymis.
Dažniausios žemo kraujospūdžio priežastys
Norint efektyviai kovoti su hipotenzija, būtina suprasti jos kilmę. Kardiologai ir šeimos gydytojai dažniausiai ieško šių priežasčių:
- Dehidratacija: Tai viena dažniausių ir lengviausiai pašalinamų priežasčių. Kai organizmui trūksta skysčių, mažėja cirkuliuojančio kraujo tūris, todėl krenta spaudimas. Tai ypač aktualu karštomis dienomis, sportuojant ar karščiuojant.
- Medikamentai: Vaistai nuo aukšto kraujospūdžio (jei dozė per didelė), diuretikai (šlapimą varantys vaistai), antidepresantai ir vaistai nuo Parkinsono ligos gali sukelti hipotenziją kaip šalutinį poveikį.
- Širdies problemos: Labai retas pulsas (bradikardija), širdies vožtuvų problemos, širdies nepakankamumas ar neseniai įvykęs miokardo infarktas gali trukdyti širdžiai sugeneruoti pakankamą spaudimą.
- Endokrininės problemos: Skydliaukės veiklos sutrikimai (hipotirozė), antinksčių nepakankamumas ar mažas cukraus kiekis kraujyje (hipoglikemija) dažnai eina koja kojon su žemu kraujospūdžiu.
- Mitybos trūkumai: Vitamino B12, folatų ir geležies trūkumas gali sukelti anemiją (mažakraujystę), kurios vienas iš simptomų yra hipotenzija.
Diagnostika: kaip nustatoma tikroji priežastis?
Jei simptomai trukdo kasdienei veiklai, vizitas pas gydytoją yra būtinas. Diagnostika prasideda nuo paprasto kraujospūdžio matavimo, tačiau tuo neapsiribojama. Gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus (nustatyti anemiją ar elektrolitų disbalansą), elektrokardiogramą (EKG) širdies ritmo įvertinimui. Neretai skiriamas Holterio monitoravimas – 24 valandų širdies veiklos ir kraujospūdžio stebėjimas, kuris padeda užfiksuoti svyravimus paros bėgyje, pavyzdžiui, spaudimo kritimą miego metu ar po valgio.
Taip pat gali būti atliekamas „poverstinio stalo“ (tilt table) testas, skirtas įvertinti, kaip organizmas reaguoja į padėties pokyčius ir ar tai nėra nervų sistemos disfunkcija.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Pacientai dažnai turi specifinių klausimų, susijusių su gyvensena esant žemam kraujospūdžiui. Štai keletas dažniausiai užduodamų klausimų ir atsakymų.
Ar kava iš tiesų padeda pakelti kraujospūdį?
Taip, kofeinas gali laikinai pakelti kraujospūdį blokuodamas hormoną, kuris plečia kraujagysles, ir skatindamas adrenalino išsiskyrimą. Tačiau šis efektas yra trumpalaikis. Be to, geriant daug kavos, organizmas pripranta prie kofeino, ir poveikis silpnėja. Svarbu nepamiršti, kad kava veikia ir kaip diuretikas, todėl gali skatinti skysčių praradimą, kas ilgainiui kaip tik mažina spaudimą.
Ar žemas kraujospūdis yra paveldimas?
Taip, genetika vaidina svarbų vaidmenį. Jei jūsų tėvai visą gyvenimą turėjo žemą kraujospūdį, didelė tikimybė, kad ir jūs turėsite panašius rodiklius. Tai dažnai susiję su įgimtomis kraujagyslių tonuso savybėmis ar autonominės nervų sistemos veikla.
Ar sportas saugus esant hipotenzijai?
Ne tik saugus, bet ir rekomenduotinas. Reguliarus fizinis aktyvumas gerina kraujotaką, stiprina širdies raumenį ir padeda normalizuoti kraujospūdį. Tačiau svarbu vengti staigių judesių, kurie gali sukelti galvos svaigimą (pvz., staigus atsistojimas po pratimų ant kilimėlio). Prieš pradedant intensyvias treniruotes, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Ar reikia vartoti daugiau druskos?
Druska (natris) sulaiko skysčius organizme ir didina kraujo tūrį, todėl kelia spaudimą. Žmonėms su žemu kraujospūdžiu gydytojai kartais rekomenduoja šiek tiek padidinti druskos suvartojimą, priešingai nei hipertenzija sergantiems pacientams. Tačiau tai reikia daryti atsargiai ir tik pasitarus su specialistu, kad nepakenktumėte inkstams.
Praktiniai patarimai ir gyvenimo būdo korekcijos
Daugeliu atvejų lėtinė hipotenzija gydoma ne vaistais, o elgsenos pokyčiais. Medikamentinis gydymas skiriamas tik sunkiais atvejais, kai natūralios priemonės nepadeda. Norėdami pagerinti savijautą, pabandykite įtraukti šiuos įpročius į savo kasdienybę.
Gerkite pakankamai vandens. Tai yra auksinė taisyklė. Padidintas vandens suvartojimas tiesiogiai didina kraujo plazmos tūrį ir padeda palaikyti aukštesnį spaudimą. Venkite alkoholio, nes jis sukelia dehidrataciją ir plečia kraujagysles, dar labiau mažindamas spaudimą.
Kompresinė terapija. Elastinės kojinės ar pėdkelnės gali būti labai veiksmingos. Jos neleidžia kraujui užsistovėti kojose (ypač dirbant sėdimą ar stovimą darbą) ir padeda jam lengviau grįžti į širdį, taip pagerinant bendrą kraujotaką.
Mitybos režimas. Valgykite dažniau, bet mažesnėmis porcijomis. Gausus valgymas vienu metu nukreipia didelį kiekį kraujo į virškinimo traktą, todėl smegenims ir širdžiai jo tenka mažiau, ir žmogus gali jaustis apsnūdęs ar apsvaigęs (vadinamoji po valgio pasireiškianti hipotenzija). Sumažinkite angliavandenių kiekį, nes jie virškinami greitai ir gali sukelti staigius spaudimo svyravimus.
Atsargus kėlimasis. Jei rytais jaučiate silpnumą, niekada nešokite iš lovos staiga. Pirmiausia atsisėskite, pasėdėkite minutę nuleidę kojas ant žemės, leiskite kraujotakai prisitaikyti, ir tik tada lėtai stokitės. Tai padės išvengti ortostatinio kolapso ir rytinio galvos svaigimo.
